Svetur gyvenantys lietuviai neretai neturi tos šalies medicininio draudimo, o brangių paslaugų neįperka. Dažnam jų gydytis užsienyje ne tik brangu, bet trukdo ir kalbos barjeras. Dar kitiems – nepriimtina tos šalies sveikatos priežiūros sistema ar taikomi gydymo metodai.
Todėl atostogų į Lietuvą grįžę, arba bėdos prispausti, sutaupyti linkę emigrantai apgaudinėja valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus ir už paslaugas moka simboliškai arba išvis nemoka.
Airijoje viešėjęs Valstybinės ligonių kasos strategijos skyriaus vedėjas Kęstutis Miškinis pripažino, kad emigrantų piktnaudžiavimas nemokamomis paslaugomis – viena didžiausių piktžaizdžių.
„Kadangi emigrantai yra apdrausti kitoje šalyje arba išvis neturi draudimo, jie neturi teisės gauti nemokamų sveikatos priežiūros paslaugų Lietuvoje. Tam, kad galėtų gydytis nemokamai, jie turėtų nuolat mokėti įmokas į privalomąjį sveikatos draudimo fondą. Tačiau, žmonės dažnai nuslepia, kad yra apdrausti kitoje šalyje arba neturi jokio draudimo“, - sako K. Miškinis.
Pasak jo, taupūs emigrantai net nepasisako, kad gyvena ne Lietuvoje ir sumokėję vienkartinę draudimo įmoką – 228 litų, gauna paslaugas nemokamai. „Pasitaiko atvejų, kad emigrantai gauna paslaugų už šimtus tūkstančių litų. Man žmonės yra prisipažinę, kad „rado būdų“, kaip nemokamai pasidaryti brangią operaciją ir gauti brangių gydymo paslaugų. Toks elgesys yra didelis nuostolis privalomajam sveikatos draudimo fondui. Todėl, šiuo metu siekiame sustabdyti šį piktnaudžiavimą“, - teigia jis.
Pasak specialisto, atostogų į tėvynę grįšiantys emigrantai turi galimybę gauti būtinąją medicinos pagalbą nemokamai, tačiau turi informuoti medikus, jog yra apdrausti toje šalyje, kurioje dirba.
„Apdraustas Airijoje žmogus gauna Europos draudimo kortelę ir gali gydytis ES šalyse nemokamai, tačiau neturi slėpti, jog dirba svetur. Tuomet Valstybinė ligonių kasa, už suteiktą būtiną medicinos pagalbą, apmokėjimą gaus iš airių“, - sako K. Miškinis.
Sutaupyti norintys emigrantai dėl nebūtinos medicinos pagalbos paslaugų taip pat gali kreiptis į valstybines gydymo įstaigas ir susimokėti pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus įkainius, kurie yra gerokai mažesni, nei privačiuose kabinetuose. Jeigu žmogaus netenkina paslaugos valstybinėje gydymo įstaigoje, galima kreiptis į privačius medicinos centrus, tačiau ten teks plačiau atverti piniginę.
„Jei žmogus labai nori gydytis būtent Lietuvoje, tai įmanoma. Tačiau, mano nuomone, žmonės turėtų būti pilietiškesni ir suvokti, kad negalima geru gyvenimu mėgautis svetur, o grįžus skurdinti savo tėvynę“, - įsitikinęs Valstybinės ligonių kasos strategijos skyriaus vedėjas Kęstutis Miškinis.