Ar žmogų kankina padidėjęs kraujospūdis, iš pradžių netgi sunku įtarti. Bet nustatyti šią ligą nėra sunku – žmonės gali ir patys įsigyti kraujospūdžio matavimo aparatus, pasimatuoti kraujospūdį vaistinėse, kreiptis į medikus.
Apie padidėjusį kraujospūdį „Sostinė“ kalbėjosi su Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėju medicinos mokslų daktaru Mykolu Biliuku.
- Dažnai galima išgirsti kalbant, kad kraujospūdis šokinėja – tai žemas, tai pakyla. Kokia tai liga?
- Padidėjusio kraujospūdžio liga – tai ne tiktai aukštas kraujo slėgimas kraujagyslėse ir širdyje, kuris auga ir krinta su kiekvienu širdies dūžiu. Tai ir nukentėjusių organų, ir sistemų pažeidimo požymių visuma.
Padidėjęs kraujo spaudimas skatina tokias ligas, kaip aterosklerozė, miokardo infarktas, insultas, inkstų nepakankamumas, regėjimo sutrikimai, didindamas sergamumą ir mirtingumą.
Tam, kad įvertintume aukšto kraujospūdžio sukeliamą riziką, išskiriami kraujospūdžio laipsniai (sistolinis kraujospūdis ir diastolinis, matuojami gyvsidabrio stulpelio milimetrais – (mmHg).
Normalus kraujospūdis 120-129/80-84. Aukštas normalus – 130-139/85-89 bei padidėjęs kraujospūdis, kuris skiriamas į tris laipsnius.
I laipsnis – 140-159/90-99, II laipsnis – 160-179/100-109 ir III laipsnis, sunki hipertenzija, – 180/110 ir daugiau. Orientuojamasi į tą skaičių, kuris aukštesnis.
Kuo didesnis kraujospūdis, tuo didesnė rizika.
- Ar visuomet esant aukštam kraujospūdžiui galima tikėtis ir kokių nors sveikatos sutrikimo požymių?
- Aukštą kraujospūdį ne visuomet lydi bloga savijauta.
Žmonėms patariama, net ir nesant jokiems simptomams, kraujospūdį matuoti profilaktiškai. Tai turėtų daryti ir tie, kurie žino, kad serga arterine hipertenzija.
Iš pradžių ligoniai gali jaustis gerai. Simptomai atsiranda vėliau, kai prasideda komplikacijos. Negalavimų pasirodymas reiškia, kad vėluojame gydytis, o minėti organai jau kenčia.
Tuomet savijauta priklauso nuo to, kokie organai labiausiai pažeisti. Pavyzdžiui, esant širdies pažeidimui, atsiranda širdies permušimai, skausmai, dusulys, kojų tinimas. Smegenų – pradeda kankinti galvos skausmai, svaigimas, mėtimas į šalis, regėjimo sutrikimai.
Jeigu yra inkstų pažeidimų – atsiranda jų nepakankamumo požymiai: tinimai, didelis silpnumas, kai žmogus negali atlikti jokio fizinio darbo, iš burnos sklinda šlapimo kvapas, skauda sąnarius, dūsta, pasunkėja jau esamų ligų eiga.
- Kokios pagrindinės ligoniams skirtos rekomendacijos esant padidėjusiam kraujospūdžiui?
- Yra apie dešimt pagrindinių rekomendacijų, kurių reikėtų laikytis.
Pirmiausia, apriboti valgomosios druskos vartojimą iki 2-3 gramų per dieną. Jei druskos sunku atsisakyti, reikėtų ją pakeisti medicinine kalio druska, kurios galima įsigyti vaistinėse. Žinoma, jei sveiki inkstai.
Žmonės turi periodiškai matuoti kraujo spaudimą.
Taip pat labai svarbu visiškai atsisakyti rūkymo, apriboti alkoholio dozes, vengti stresų, nepersivalgyti, gerai išsimiegoti, išsinagrinėti, kaip teisingai vartoti gydytojo paskirtus vaistus, prieš valgį ar po jo.
Ligoniui taip pat patariama padidinti fizinį aktyvumą. Patarčiau kasdien nueiti 6-7 kilometrus, sportuoti.
Žmogus privalo reguliuoti savo kūno svorį. Antsvoris, kai kūno masės indeksas yra didesnis nei 30 – jau liga.
Pacientui, kurį kankina padidėjęs kraujo spaudimas, patarčiau vengti staigių klimato zonų pasikeitimo, domėtis magnetinėmis audromis, reaguojant į jų aktyvėjimą, reguliuoti ir vaistų vartojimą.
- Kaip geriausiai matuotis kraujo spaudimą, kad rezultatai būtų kuo tikslesni?
- Kraujo spaudimą reikėtų matuoti namuose, aplink turi būti ramu ir tylu. Tuomet pasiekiami tiksliausi rezultatai. Nes matuojant kraujo spaudimą gydytojo kabinete, kai kurie žmonės jaučia balto chalato sindromą – kraujo spaudimas šokteli natūraliai.
Prieš matuojant kraujo spaudimą patartina 5 minutes ramiai pasėdėti arba pagulėti. Pusvalandį prieš matavimą nereikėtų valgyti, gerti kavos ar arbatos, rūkyti.
Taip pat nereikėtų į akis ar nosį lašinti lašų, nes kai kurie preparatai plečia, o kai kurie siaurina kraujagysles, todėl tai gali iškreipti rezultatus.
Ranka turi būti padėta širdies lygyje ant stalo, delnu į viršų.
Kraujospūdžio matuoklio varžtis turi būti nei per maža, nei per didelė. Ji dedama 2-3 centimetrai aukščiau alkūnės sulenkimo.
Matavimo metu negalima judėti, kalbėti ar juoktis.
Varžtis pripučiama apie 20-30 mmHg daugiau nei numatomas sistolinis kraujo spaudimas. Oras išleidžiamas tokiu greičiu, kad slėgis mažėtų apie du milimetrus kiekvienam širdies dūžiui.
Matuoti kraujo spaudimą reikėtų kelis kartus, padarant 1-2 minučių pertrauką.
Taip pat patartina tai daryti kasdien tuo pačiu metu ir užsirašyti gautus rezultatus.
Vaistus nuo arterinės hipertenzijos turi skirti gydytojas.
Jis nustato žmogaus būklę, medikamentai parenkami individualiai, atsižvelgiant į paciento kitas ligas.
- Anksčiau tarp gyventojų buvo populiaru kraujospūdį matuoti naudojant liniuotę ir ant siūlo užvertą auksinį žiedą. Ar dar pasitaiko tokių atvejų?
- Taip kraujospūdį matuojančių žmonių pasitaiko.
Bet toks matavimas nėra pagrįstas jokiais moksliniais tyrimais.
Šiais laikais yra daug modernių kraujospūdžio aparatų, reikėtų rinktis juos.
Tiksliausiai duomenis parodo tie aparatai, kurių varžtis dedama ant žasto, o ne ant riešo.