Ankstesniais tyrimais buvo nustatyta, jog tam tikra chromosomų grupė
lemia, jog kai kurie žmonės labiau linkę susirgti plaučių vėžiu arba tapti
alkoholikais.
Tyrimai taip pat parodė, kad alkoholio silpniau veikiami žmonės labiau
rizikuoja įgyti priklausomybę nuo svaigalų, ir abi šios savybės yra
pavedimos.
Mokslininkai ištyrė 367 brolius ir seseris, norėdami nustatyti, ar ši
chromosomų grupė taip pat padidina organizmo atsparumą alkoholiui.
Jie nesugebėjo aptikti šią savybę lemiančio geno, tačiau nustatė stiprų
sąryšį tarp šios chromosomų grupės genų mutacijų ir tiriamųjų asmenų
gebėjimo atsispirti alkoholio poveikiui.
„Šie rezultatai patvirtina, jog reakcija į alkoholį ir tarpiniai fenotipo
požymiai, susiję su priklausomybe nuo alkoholio ir piktnaudžiavimą, yra
veikiami genetinių veiksnių“, - rašo pagrindinis studijos autorius Geoffas
Joslynas iš Ernesto Gallo klinikinių
tyrimų centro.
Tyrimo rezultatai „svariai pagrindžia“ prielaidą, jog tiriant organizmo
atsparumą alkoholiui įmanoma nustatyti, ar asmuo genetiškai yra linkęs
alkoholizmą.
Pasak G.Joslyno, šis atradimas „bus naudingas nustatant kitus genetinius
lokusus, lemiančius imlumą su alkoholio vartojimu susijusiems sutrikimams“.
Studija buvo paskelbta JAV leidžiamame moksliniame žurnale „Proceedings
of the National Academy of Sciences“.