Gyvūnų „užminuoti“ daugiabučių kiemai – pavojaus signalas žmogaus sveikatai (nuotraukos)

Gyventojai prašo pagalbos sudrausminti šunų augintojus, Visuomenės sveikatos centras skambina varpais apie pavojų, policija įspėja apie baudas, savivaldybė kratosi atsakomybės, esą čia miesto seniūnės reikalas, o seniūnė tikina, kad tai visų mūsų problema.

Į redakciją kreipėsi daugiabučių namų gyventojai. Suprantama tie, kurie neturi šunų ir reikalauja tvarkos iš kaimynų, auginančių keturkojus. Nuvykus į svečius, pamatytas vaizdas dar ilgam įsirėžė. Kas keli metrai buvo paliktos didelės šunų krūvos.

Išdavikas nutirpęs sniegas parodė visas šunų „nusikaltimo vietas“: po krūmais, prie takelių, vaikų sūpynių, pradinės mokyklos patvoriuose, aikštelėje, smėlio dėžėse. Negana to, užėjus į vieno namo laiptinę, šalia vienos moters durų pūpsojo didžiulis šuns „kaka“. „Taip nutinka dažnai, šuo bebėgdamas neiškenčia ir padaro ant laiptų ar prie durų, - pasakojo buto šeimininkė. – O jei paprašau kaimyno sutvarkyti augintinio paliktą turtą, gaunu keiksmažodžių šūsnį“.

Gyventojai sako, kad jie nieko prieš, jei žmonės turi šunis, tačiau turi jausti ir atsakomybę, t.y. surinkti savo augintinių išmatas arba blogiausiu atveju nevedžioti jų teritorijose, kur vaikai žaidžia, vartosi ant pievutės, kapstosi smėlyje. „Vaikai supasi, aplink šunys prikakoja, apšlapina tvoras, o jie bėgdami į mokyklą jas čiupinėja, - pasakoja žmonės. - Baisu žiūrėti ir taip gyventi, kai nėra kur kojos padėti. Negalime net daržovių pasisodinti, nes viskas būna apdergta“.

Gyventojai užduoda galvosūkį: dešimt šunų išbėga kasdien į lauką ir padaro dešimt krūvų. Šuo mažiausiai du kartus bėga laukan - tai jau dvidešimt krūvų. „Tai kiek tokių „tortų“ per savaitę būna? Paskaičiuokite... Ir viskas vyksta čia, žmonių kiemuose, pievelėse, patvoriuose, - piktinosi Kazlų Rūdos gyventojas. - Mes skęstame šunų mėšle. Tai yra šlykštu. Čia vaikai eina į mokyklas, šunys dar ir be antsnukių laksto“.

Į klausimą, kodėl pati namo bendruomenė nenori drausminti vieni kitų, atsako, kad visokių žmonių pilna ir nesinori pyktis su kiekvienu. Jų nuomone, trūksta informacijos, piniginių bausmių, reikia priversti šunų šeimininkus atsakyti už keturkojų elgesį.

Marijampolės Visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja bei apskrities vyriausioji epidemiologė Loreta Radzevičienė gyventojus skatina susirūpinti dėl pačių ir vaikų sveikatos sutrikimų. Mylimų žmogaus draugų – šuniukų ir kačių – išmatose gali tūnoti parazitinių ligų sukėlėjų kiaušinėlių ar cistų. Labiausiai paplitusi šunų platinama liga yra toksokarozė.

Toksokarozę sukelia apvaliųjų kirmėlių toksokarų lervos. Tik šuns organizme kirmėlės subręsta iki suaugusių kirmėlių (jos gali būti 4–12 cm ilgio). Su išmatomis patekę į dirvožemį, kirmėlių kiaušinėliai per 2–3 savaites subręsta ir jau tampa pavojingi žmonėms bei gyvūnams. Šie kiaušinėliai yra labai atsparūs - po sniegu peržiemoja apie 75 proc. kiaušinėlių, nelabai juos veikia ir vasaros karščiai, nebent tiesioginiai saulės spinduliai.

Dirvožemyje jie gali išlikti gyvybingi iki 8 metų. Kirmėlių turintis šuo yra labai aktyvus infekcijos platintojas. Šuns organizme kirmėlės gyvena apie 3 mėnesius, taigi vienas užsikrėtęs šuo gali išskirti milijonus kiaušinėlių. Nors šuo yra prižiūrimas, vedžiojamas pas veterinarą, skiepijamas, gydomas nuo apvaliųjų kirmėlių profilaktiškai, tačiau kirmėlėmis jis lauke gali užsikrėsti bet kurią akimirką.

Šunis labiausia vilioja išmatų kvapas. „Taigi, jūsų šuniukas, lakstydamas pasivaikščiojimų metu, nesunkiai susiras kokią krūvelę, ją bakstels nosimi ar dar geriau - išsivolios, ir ant savo kailio parneš „dovanėlę“ namo, - tikina L.Radzevičienė. - Namuose jis juk nenusiauna batų, nenusivelka kailinio palto, retas kuris nusišluosto ir kojas. O šuniukai namuose mėgsta ir ant fotelio, ir ant lovos pailsėti, dažnai ir į patalus įlenda. Štai ir netikėtai atsiranda keista liga – toksokarozė, nors jūsų šuo ir sveikas“. 

Šunų nelaikantys žmonės tokią „dovanėlę“ dažnai parsineša ant batų, vaikai užsikrečia žaisdami smėlio dėžėse. Skaudžiausia tai, kad, daugiametės statistikos duomenimis, net 83 proc. visų ligonių sudaro 3–14 metų amžiaus vaikai. Jie dažniau nei suaugę kontaktuoja su žeme ir gyvūnais, silpnesnė jų imuninė sistema, jie neturi reikiamų higieninių įgūdžių. Be to, aplinka labai užteršta toksokarų kiaušiniais.

Skiriamos dvi tosokarozės formos: pirma, kai pažeidžiami vidaus organai, ir antra, kai pažeidžiamos akys. Kiekvienais metais visuomenės sveikatos specialistai atlieka dirvožemio tyrimus, ieškodami kirmėlių kiaušinėlių. Tyrimų duomenys rodo, kad vaikų ugdymo įstaigų smėlio dėžės, ypač daugiabučių namų kiemų smėlio dėžės, poilsio zonos dažnai yra užterštos toksokarų kiaušiniais.

2007 metų duomenimis, aplinkos užteršimas toksokarų kiaušinėliais nuolat didėja. Ištyrus 161 dirvožemio bandinius iš ikimokyklinių ugdymo įstaigų smėlio dėžių, gėlynų, prie daugiabučių namų esančių smėlio dėžių, apie 2 proc. bandinių rasta toksokarų kiaušinių. 2007 metais toksokaroze susirgo 39 vaikai. Taigi, šunų šeimininkai turėtų labai susirūpinti ne tik savo, bet ir vaikų sveikata.

L.Radzevičienė tikina, kad kiekvienas keturkojo šeimininkas turi žinoti paprastas šunų laikymo taisykles ir surinkti į maišelį šuns išmatas. Taip nebebūtų teršiama aplinka, o žmonės būtų apsaugoti nuo sunkių ligų.

Kazlų Rūdos savivaldybės direktoriui Valdui Kazlui ši problema seniai žinoma, tačiau, anot jo, sunkiai išsprendžiama. Pirmiausia – trūksta žmonių supratimo ir kultūros. Suprantama, šeimininkai turi būti baudžiami.

„Dėl šunų laikymo taisyklių pažeidimo yra atsakingi savivaldybių seniūnai, jie kontroliuoja gyventojus“, – patikslino direktorius. Pasak V.Kazlo, šunims skirtos aikštelės Kazlų Rūdoje nėra, tačiau jis ir neįsivaizduojantis, ar ji iš tikrųjų reikalinga. „Juk šuo yra toks gyvūnas. Jis išeina į lauką ir daro, jo juk nesulaikysi, kol nuvesi į aikštelę, ji gali būti jau nereikalinga“, – svarstė pašnekovas.

Kaip pavyzdį, laikraštis pateikė kaimyninę Vilkaviškio savivaldybę, kur ši problema taip pat sunkiai sprendžiama, tačiau aktyviai su ja kovojama. Į bendrą veiklą įsijungė policijos pareigūnai, savivaldybės atstovai, seniūnijų darbuotojai. Gyventojams buvo dalinami šiukšlių maišeliai šunų išmatoms surinkti, skleidžiama informacija.  „Dar kartą akcentuoju, kad tai - seniūnų darbas. Kad tai problema, tikrai pripažįstu, - kalbėjo direktorius. – Tikiu, kad tokios akcijos veiksmingos. Žmonės nepratę taip gyventi - tai tas pats, kaip ir šiukšles rūšiuoti. Jiems nesuvokiama, kaip galima rinkti paliktas šuns išmatas. Manau, reikia laiko, ir kai bus gražu aplinkui, gal tada žmonės gėdinsis taip elgtis. O tuos maišelius jei išdalintume, ko gero, panaudotų kitiems tikslams“.

Pasinaudoję direktoriaus patarimu aplankėme ir miesto seniūnę Ingridą Černiauskienę. Pirmiausiai seniūnė priminė praėjusių metų savivaldybės tarybos sprendimą dėl šunų ir kitų gyvūnų laikymo Kazlų Rūdos teritorijoje taisyklių patvirtinimo. Sprendime pateiktas ilgas sąrašas apie gyvūnų laikymą ir priežiūrą.

Tokios taisyklės, pasak seniūnės, ne kartą buvo iškabinėtos daugiabučiuose, įteiktos gyventojams. Sprendime galima perskaityti: „Šunis (su antsnukiu) galima paleisti bėgioti Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos įrengtose šunų vedžiojimo aikštelėse“. Logiška, kad šunų augintojai, paskaitę tokias taisykles, klausia, kur yra tokia aikštelė.

„Taryba patvirtino tokias taisykles, tai tegul parodo gyventojams, kur yra tokios vietos? – svarstė I.Černiauskienė. – Tai ne tik prižiūrimų, bet ir benamių šunų darbas. O šungaudžių mes neturime. Tokias paslaugas teikia tik Alytaus miestas“.

Kaip pasakoja seniūnė, sudėtinga nubausti šuns šeimininką, nestovėsi prie kiekvieno ir nelauksi, kol šis paliks krūvelę. Tačiau seniūnė nudžiugino, kad šios problemos ji nesiruošianti pamiršti: šiais metais ji organizuos akciją, bendraus su gyventojais, dalins akcijos atributus. Tačiau prie šios akcijos turi prisijungti policijos pareigūnai, savivaldybės ekologas, kiti asmenys.

„Svarbiausia, kad žmonės patys to turi norėti ir būti supratingesni bei kultūringesni. Tačiau, kiek leis galimybės, mes apie tai kalbėsime ir imsimės priemonių, – nudžiugino miesto seniūnė. – Žmonės turi pamatyti, kas darosi lauke, turi suprasti, kad ir jų vaikai žaidžia tame pačiame kieme“. Seniūnė pataria namo bendruomenei susirinkti ir pasikalbėti, perspėti kaimynus dėl teršiamos aplinkos, dėl vaikų saugumo. Turi vykti bendruomeniškumas.

Kazlų Rūdos policijos komisariato viršininko pavaduotojas Remigijus Uckus kalbėjo, kad pareigūnai visuomet baudžia šunų šeimininkus, jei šie pažeidžia bent vieną iš nustatytų gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių. Pasak pavaduotojo, baudos siekia nuo įspėjimo iki 200 litų.

Pernai teko nemažai nubausti tokių pažeidėjo. Jau ir šiais metais teko susimokėti šuns šeimininkui baudą, kad palaidas šuo išgąsdino aplinkinius. Pasak pareigūnų, policija noriai prisijungia prie akcijų, skatinančių prižiūrėti šunis, ir visuomet be pasigailėjimo bus baudžiami šeimininkai, pažeidę taisykles.

Baudos, ne baudos - žmonėms nė motais. Štai vaikščiojant ir fiksuojant šunų gėrybes paliktas prie vaikų sūpynių, pro šalį su savo šeimininku prabėgo didelis šuva, kuris prie namo kampo pritūpė atlikti „didelį“ reikalą. Tiesiog šunys oficialiai neturi vietelės, į kurią net karaliai vaikšto pėsti, todėl visą bjaurastį turėtų surankioti šeimininkas. Tačiau žmonės seniai praradę gėdos jausmą. Tiesa, grįžę iš svečių šalių mėgsta pasakyti: kaip ten tvarkingai žmonės gyvena...