„Vien per praėjusius metus sulaukėme daugiau kaip šimto darbdavių, besirūpinančių darbuotojų sveikata. Dauguma jų aiškinasi, kaip sudaryti žmonėms sveikatai pavojaus nekeliančias darbo sąlygas, pas kokius specialistus ir kaip dažnai siųsti darbuotojus. Dažniausiai patarimų ir rekomendacijų prašo tie darbdaviai, kurių darbuotojai daug laiko praleidžia prie kompiuterio ar dirba triukšme“, - lrytas.lt pasakojo Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus vadovė Onutė Šulcienė.
Tokį darbdavių susirūpinimą paskatino Darbo inspekcija. Įmonių veiklą tikrinančios institucijos specialistai nuolat aiškinasi, ar darbuotojai, dirbantys galimos profesinės rizikos sąlygomis, lankosi pas gydytojus pagal privalomą sveikatos tikrinimo tvarką.
Kad darbuotojai periodiškai tikrintųsi sveikatą, privalo užtikrinti darbdaviai. Jei darbuotojai atsisako tai daryti, tai vertinama kaip darbo drausmės pažeidimas.
Pavyzdžiui, valytojos sveikatą turi tikrintis, nes jų darbo kenksmingumo faktoriai – nepalanki darbo poza ir sąlytis su cheminėmis medžiagomis.
„Tokie sveikatos patikrinimai nėra tik formalumas. Tai padeda užkirsti kelią profesinėms ligoms“, - įsitikinusi O.Šulcienė.
Praėjusiais metais Kėdainių rajone nustatyti keturi profesiniai susirgimai – šaltkalviui, dviem vairuotojams ir traktorininkui.
Šaltkalviui diagnozuotas profesinis 1-o laipsnio abipusis prikurtimas, išsivystęs per ilgą laiką veikiant triukšmui.
Vairuotojams ir traktorininkui – profesinė jutiminė – vegetacinė galūnių polineuropatija (vibracinė liga), išsivysčiusi dėl ilgalaikės viso kūno vertikaliosios vibracijos. Būtent šia profesine liga sergama dažniausiai.
Dėl profesinių ligų nustatymo į medikus dažniausiai kreipiasi pensininkai. Jų susirgimai būna įsisenėję. Dauguma besikreipiančiųjų yra įsitikinę, kad ligas sukėlė sveikatai žalingos darbo sąlygos dar tuomet, kai jie buvo darbingi.
Dėl profesinių susirgimų nustatymo kėdainiškiams tenka važiuoti tirtis į Kauno medicinos universiteto klinikas. Gavę pirmines medikų išvadas, jie kreipiasi į Darbo inspekciją. Šios pareigūnai kartu su Visuomenės sveikatos centro specialistais atlieka patikrinimus toje įmonėje, kurioje dirbo besikreipiantysis. Jei paaiškėja, kad įmonė yra likviduota ar technikos, kuri galėjo sukelti profesinį susirgimą, nebėra, specialistai renka jos techninius duomenis iš archyvų ir nustato, ar ji galėjo turėti įtakos susirgimui.
Diagnozavus profesinį susirgimą, nustatomas likęs asmens darbingumo lygis ir jam skiriamos išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo.
Jei profesinis susirgimas nustatomas darbingo amžiaus žmogui, darbdavys įpareigojamas pakeisti darbuotojo darbo vietą ar pašalinti kenksmingas darbo sąlygas.
Profesiniai susirgimai dažniausiai nustatomi dirbantiems triukšme, esant vibracijai, nepalankiai darbo pozai, nešiojantiems ir kilnojantiems svorius. Tokiais atvejais dažniausiai diagnozuojami jungiamojo audinio ir skeleto bei raumenų, nervų sistemos ir klausos sutrikimai.