Kaip informavo šių operacijų atsiradimo Santariškių klinikose idėjinis
vadas, ligoninės generalinis direktorius, prof. Aleksandras Laucevičius,
tokioms operacijoms labai ilgai ir kruopščiai ruoštasi, nes jos skirtos tik
patiems sudėtingiausiems širdies ligomis sergantiems pacientams.
„Medicininiais terminais kalbant, dėl senyvo amžiaus, dėl reikšmingų
gretutinių susirgimų ir labai sunkios būklės pacientams įprastos chirurginės
aortos vožtuvo pakeitimo operacijos paprastai nebedaromos, jie tiesiog
laikomi neoperabiliais. Todėl akivaizdu, kad didelės rizikos pacientams
seniai buvo reikalingas mažiau invazyvus, tačiau tuo pat metu efektyvus ir
saugus vožtuvo pakeitimo metodas“, - pranešime spaudai cituojamas
A.Laucevičius.
Pasak jo, pirmą kartą žmogui tokiu būdu aortos vožtuvas implantuotas
Prancūzijoje 2002 m. „Aortos vožtuvo implantavimo per kateterį metodika -
keleto pastarųjų metų intensyvių tyrimų rezultatas. Ji priskirta hibridinėms
oracijoms, per kurias vienam tikslui pasiekti susirenka net kelių tarnybų
medikai-profesionalai. Tai - intervenciniai kardiologai, kardiochirurgai,
kardiologai, anesteziologai ir kraujagyslių chirurgai, kuriems vadovavo
prof. Audrius Aidietis“, - teigė prof. A.Laucevičius.
Anot prof. A.Aidiečio, dabar aortos vožtuvą galima implantuoti per
šlaunies arteriją arba per kairiojo skilvelio viršūnę. Jis konstatavo, kad
per kateterį implantuoto aortos vožtuvo metodika yra pakankamai pagrįsta ir
pašalina kritinę aortos vožtuvo ydą. Dėka to reikšmingai pagerėja pacientų
bendra klinikinė būklė.
Santariškių klinikų specialistų teigimu, Vilniuje per metus galėtų būti
30-35 pacientai, kuriems reikalingos tokio pobūdžio operacijos.
„Šiandien tokie pacientai sulaukia tik simptominio medikamentinio gydymo,
nors galėtume jiems padėti džiaugtis gyvenimu gerokai ilgiau, nei lemta
remiantis liūdna, vien medikamentais gydomų pacientų išgyvenimo statistika.
Tokias hibridines operacijas drąsiai galėtume pavadinti naujos eros
medicinoje pradžia“, - džiaugėsi A.Laucevičius.