Gražuolė M.Bridi da Costa, kurią brazilai net du kartus delegavo į „Mis pasaulis“ konkursą, pernai gruodžio 30 dieną dėl nesiliaujančių skausmų kreipėsi į Seros miesto medikus.
Šie apžiūrėjo merginą ir nusprendė, jog negalavimus sukėlė inkstų akmenys. Kai pacientės sveikata dar labiau pablogėjo, paaiškėjo, kad medikai suklydo. Taip jie prarado brangaus laiko.
Brazilės kraują užkrėtė antibiotikams atspari žaliamėlės pseudomonos (lot. pseudomonas aeruginosa) bakterija. Dėl to buvo sutrikdyta kraujotaka ir pažeistos galūnės.
Norėdami išgelbėti 20 metų merginą, chirurgai amputavo jai plaštakas ir pėdas. Tačiau tai nepadėjo išgelbėti jos gyvybės.
Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų klinikos ir vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vadovas Rimantas Kėvalas per savo praktiką ne kartą susidūrė su žaliamėlės pseudomonos infekcija, tačiau vienas atvejis itin įstrigo atmintin.
Prieš keletą metų į klinikas iš vieno Suvalkijos rajono buvo atvežtas berniukas, kuriam buvo išsivystęs sepsis.
„Sepsis buvo taip įsisiautėjęs, kad, nepaisant visų pastangų, niekuo nebegalėjome padėti. Praėjus 11 valandų berniukas mirė. O po mirties paaiškėjo sepsio priežastis – žaliamėlė pseudomomona“, – pasakojo gydytojas R.Kėvalas.
Tačiau keisčiausia medikams buvo tai, kad berniukas iki tol nė karto negulėjo ligoninėje. Dažniausiai ligoninėje ir užsikrečiama šiomis bakterijomis.
„Ligoninėje gyvenančios žaliamėlės pseudomonos dažniausiai būna atsparios daugeliui antibiotikų, o išskirtosios iš mūsų paciento kraujo buvo jautrios“, – aiškino R.Kėvalas.
Šį atvejį medikai nagrinėjo konferencijoje ir diskutavo, kaip galima užsikrėsti už ligoninės sienų, kitaip tariant, visuomenėje.
„Nustatyti to neįmanoma“, – mano R.Kėvalas.
Paprastai žaliamėlė pseudomona būna paplitusi ligoninių intensyviosios terapijos, nudegimų, kai kuriuose chirurgijos skyriuose. Ji dauginasi drėgnoje, šiltoje aplinkoje, o 37 laipsnių šilumos vandenyje išlieka gyvybinga iki 12 mėnesių.
Tačiau bakterija yra jautri daugeliui dezinfekcijos priemonių.
Ši infekcija paplitusi ir aplinkoje, ypač šilto klimato kraštuose. O Lietuvoje ji gali veistis baseinuose, kitose drėgnose vietose.
Jei žmogaus imunitetas – normalus, sveika oda ir gleivinės nepraleidžia šios infekcijos arba eiga nebūna tokia dramatiška.
Kai organizmo veiklą išderina virusinė infekcija, kitos ligos ar dietos, kitaip sakant, sutrinka žmogaus imuninė sistema, bakterijos gali įsisiautėti.
Vystosi organų nepakankamumas, ir organizmas krauju stengiasi aprūpinti svarbiausius organus – smegenis, širdį ir inkstus.
Dėl to kraujo nebepriteka į atokias vietas – galūnes. Jos apmiršta, ir jas tenka šalinti – taip ir nutiko gražuolei brazilei.
Ar galima išvengti infekcijos, numatyti, kada ji užklups?
„Ne. Mes visi gyvename apsupti bakterijų. Kartais organizmas pats su jomis susitvarko, o kartais – ne.
Niekada negali žinoti, ar esi kokios nors nepaprastos bakterijos turėtojas ir kada ji įsisiautės“, – paaiškino R.Kėvalas.
Medikas patarė laikytis pagrindinių sveikos gyvensenos taisyklių ir prisiminti: medikai lemia tik dešimtąją dalį sveikatos. Visa kita – paties žmogaus rankose.