Kai K.Orbakaitė prieš mėnesį įžengė į filmavimo aikštelę, skaisti jos oda švytėjo, veide nebuvo matyti raukšlių, net judesiai atrodė veržlesni, lyg paauglės.
Šiuos pokyčius pirmieji pastebėjo tie, kurie dalyvavo naujamečiuose televizijos koncertų filmavimuose. Išvydę Rusijos estrados primadona vadinamos Alos Pugačiovos ir lietuvio cirko artisto Mykolo Orbako dukterį jie aiktelėjo.
K.Orbakaitė visada daug dėmesio skyrė savo išvaizdai. Gamta atlikėją apdovanojo puikiais fiziniais duomenimis, tad jai nelabai reikia plastikos chirurgų pagalbos.
Išimtis – nosies operacija, kuri Kristinai buvo atlikta 2002 metais Sankt Peterburge. Juokaujama, kad šiame mieste esantis vienas grožio institutas jau tapo A.Pugačiovos klinika.
Pirmiausia jo specialistai A.Pugačiovai patempė odą – veidas tapo lygesnis.
Vienai garsiausių Rusijos dainininkių medikų darbo rezultatai nelabai patiko, o jos duktė Kristina nosies operacija liko patenkinta.
Gydytojai tikina, kad K.Orbakaitė apsilanko jų klinikoje beveik kiekvieną kartą, atvykusi į Sankt Peterburgą. Gydomosios kosmetologijos skyriuje jai atliekamos procedūros, kurių poveikis matomas iškart.
Tačiau šį kartą K.Orbakaitė ėmėsi daug veiksmingesnių gražinimosi priemonių.
Jai atlikta kamieninių ląstelių injekcija. Jos kaina gali siekti iki 75 tūkstančių JAV dolerių (per 200 tūkst. litų).
Jungtinėse Valstijose atliktos procedūros efektas – stulbinamas.
Dainininkė, kuri yra septyneriais metais vyresnė už savo dabartinį vyrą Michailą Zemcovą, dabar atrodo gerokai jaunesnė už savo sutuoktinį – ne tik išoriškai, bet ir pagal biologinę organizmo būklę.
Visame pasaulyje grožio puoselėtojams kamieninės ląstelės teikia daug vilčių susigrąžinti jaunystę.
Šios ląstelės organizmui – tarsi greitoji pagalba: vos tik kuriame nors kūno organe atsiranda pažeidimų, ten siunčiamos kamieninės ląstelės. Jos atkuria pažeistą vietą virsdamos to organo ląstelėmis.
Apie tokį poveikį pasaulio mokslininkai, remdamiesi pavieniais eksperimentais, dar tik diskutavo, kai Rusijoje tarsi grybai po lietaus ėmė dygti atjauninimo klinikos.
Dar sparčiau gausėjo aukų, kurios ryžosi nepatikrintoms technologijoms. Viena jų tapo net ir Rusijos farmacijos karaliumi pramintas milijardierius Vladimiras Bryncalovas, kuriam buvo sušvirkštas vadinamasis jaunystės kokteilis.
Po kurio laiko pažvelgęs į veidrodį turtuolis pamatė žilą pabaisą – jos veidas buvo nusėtas pasibjaurėtinais gumbais.
Rusijos verslininkas tapo panašus į Ukrainos prezidentą Viktorą Juščenką, kurio veidą subjaurojo cheminė medžiaga dioksinas.
Nepatenkintas savo išvaizda V.Bryncalovas tris mėnesius praleido kitoje klinikoje, kur medikai stengėsi jam sugrąžinti ankstesnę išvaizdą.
Rusijos pramogų verslo pasaulyje viena pirmųjų naujo metodo aukų tapo populiari televizijos laidų vedėja Oksana Puškina. Jos atvejis daugelį žvaigždžių paskatino susilaikyti nuo eksperimentų puoselėjant savo svarbiausią kapitalą – išvaizdą ir sveikatą.
Tačiau yra žmonių, kuriems po kamieninių ląstelių procedūros pasisekė kur kas labiau.
Pavyzdžiui, Rusijos Dūmos pirmininkui Borisui Gryzlovui pavyko išsilyginti veido raukšles, pastebimai atjaunėjo ir pirmininko pavaduotoja Liubovė Sliska.
Šiuo metu procedūros, kurioms naudojamos kamieninės ląstelės, Rusijoje smarkiai apribotos. Šios šalies medikai, šiurpindami visą pasaulį, naudojo embrionų kamienines ląsteles.
Draudimai labiausiai suvaržė tas klinikas, kurios reklamavo grožio ir atjauninimo paslaugas.
Tačiau ir dabar galima rasti kliniką, kuri nelegaliai suteiks tokią paslaugą mažiausiai už 15 tūkstančių JAV dolerių (40 tūkst. litų). Jos rezultatai – neprognozuojami.
Todėl K.Orbakaitė nerizikavo. Ji ryžosi patikėti savo kūną JAV medikams. Jos sutuoktinis M.Zemcovas, susijęs su medicinos verslu ir JAV turintis nuosavą stomatologijos kliniką, taip pat pritarė žmonos pasirinkimui.
Atjaunėjusi atlikėja neatmeta tikimybės, kad jiedu su vyru susilauks kūdikio.
„Nuoširdžiai tikiu, kad viskas priklauso nuo Dievo valios, – pasakė ji prieš Naujuosius metus duotame interviu. – Bet karjeros kol kas nenoriu atsisakyti: turiu dar ką pasakyti ir ką padainuoti“.
Svarbiausia, kad moteris jaučiasi laiminga.
„Kartais mes su vyru, kaip ir visos poros, susikivirčijame.
Galiu greitai susierzinti, prišnekėti nemalonių dalykų. Bet Miša supranta, kad esu ūmaus būdo, – pasakojo K.Orbakaitė. – Aš labai greitai įsiplieskiu, bet akimirksniu ir atsileidžiu. Todėl man labai svarbu, kad artimieji tai suprastų.
Vyras moka nugesinti visus konfliktus: jis ima mane už parankės ir bučiuodamas ramiai išaiškina, dėl ko esu neteisi. O aš tuoj pat su juo sutinku ir atsiimu įkarštyje pasakytus savo žodžius. Su Miša tapau pakantesnė negu buvau anksčiau.
Sakoma, gyvenimas – kaip zebras: jame daug juodų ir baltų ruožų.
O mano gyvenimas – kaip vaivorykštė“.
Grožio procedūros, kurioms naudojamos kamieninės ląstelės, jau keletą metų taikomos ir Lietuvoje.
Specialūs preparatai su šiomis ląstelėmis naudojami tik išoriškai.
Vilnietė vadybininkė J.Umbrasaitė, išmėginusi keturias tokias procedūras, dabar nebijo nei šalčio, nei vasaros kaitros.
Iki tol moteris kamuodavosi, kol išsirinkdavo tinkamą kremą.
„Vasarą naudodavau vieną kremą, rudenį – kitą, žiemą – dar kitą. Atėjus pavasariui nusipirkdavau dar vieną odos priežiūros priemonę. Jos man mažai padėdavo, veidą vis tiek berdavo, todėl atrodydavau pavargusi ir gerokai vyresnė“, – prisipažino pašnekovė.
Ypač sunku būdavo prasidėjus šildymo sezonui. Jai iš šalto oro įėjus į šildomas patalpas veidą nusėdavo dėmės.
Vėliau oda pašiurpdavo, greitai išsausėdavo.
Netekusi kantrybės J.Umbrasaitė kreipėsi į Vilniuje įsikūrusią GK kliniką.
Šioje klinikoje jautriai odai taikoma speciali kosmetologinė procedūra su kamieninėmis ląstelėmis.
J.Umbrasaitei buvo atliktos keturios tokios prosedūros.
Po kiekvienos jų moteris nenaudodavo jokio kremo, o veidą kasdien purkšdavo specialia priemone, kurios sudėtyje yra ir kamieninių ląstelių.
Klinikos vadovas Karapetas Babajanas teigė, kad, perkopus 30 metų ribą, odoje ima mažėti kolageno bei elastino, plonėja riebalinis audinys.
Odos kamieninių ląstelių ir fibroblastų, padedančių susidaryti kolagenui, kiekis mažėja. Todėl odai būtina pagalba.
Tokią pagalbą teikia Kalifornijoje įsikūręs DNR sveikatos institutas („DNA Health Institute“), su kuriuo bendradarbiauja GK klinika.
JAV Maisto ir vaistų administracija šio instituto sukurtą metodą įvertino kaip saugų ir veiksmingą.
„Ši grožio procedūra su kamieninėmis ląstelėmis nėra gydomoji.
Ji tarsi masažas ar botulino toksino injekcijos. Kamieninių ląstelių privalumas – jos nesukelia alergijos, nes priemonėse nėra jokių cheminių medžiagų“, – aiškino gydytojas K.Babajanas.
Vis dėlto daugiausia vilčių kamieninės ląstelės teikia ne grožio pramonei, o medikams. Pasaulio mokslininkai lenktyniauja, kas greičiau sugebės pritaikyti kamienines ar kitas žmogaus kūno ląsteles įvairioms ligoms gydyti.
Įvairiose šalyse vyksta eksperimentai su ligoniais, sergančiais išsėtine skleroze, diabetu, miokardo infarktu, vėžiu, Alzheimerio, Parkinsono ir kitomis ligomis.
Į juos savo viltis sudėję lietuviai patyrė ir džiaugsmo, ir nusivylimo. Vieni vyko pas Rusijos ar Ukrainos medikus, kiti suko į Vakarus – gydėsi Vokietijos, Austrijos klinikose.
Dar šiemet šie metodai gali būti pradėti taikyti ir Lietuvoje.
Kvėdarnoje, Šilalės rajone, gyvenančiam 27 metų Tomui Budreckui embrionų kamieninių ląstelių buvo suleista Novosibirsko (Rusija) ligoninėje.
Į tolimą miestą T.Budreckas vyko daugiau nei prieš dvejus metus.
Po traumos, kurią patyrė būdamas 21-erių, prie lovos prikaustytas vyras turėjo vilties, kad rusų medikai pastatys jį ant kojų.
Prieš kelionę Budreckai į ligoninės sąskaitą pervedė visą gydymui reikalingą sumą – 12 tūkstančių eurų (beveik 41 tūkst. litų).
Beveik visus šiuos pinigus iš savo santaupų paaukojo giminaičiai, šiek tiek pinigų susitaupė ir Tomas.
Novosibirsko ligoninėje kvėdarniškis praleido 25 dienas.
Per tą laiką jam buvo atliktos dvi procedūros, kurių metu suleista kamieninių ląstelių.
Praėjus keliems mėnesiams jaunas vyras pradėjo kelti rankas, kurias iki to laiko galėjo tik šiek tiek pajudinti per riešus.
Dabar Tomas pats nusiskuta barzdą, pavalgo, dirba kompiuteriu.
Į Novosibirską Tomui dar reikėtų vykti tris kartus.
„Gydytojai sakė, kad po šių procedūrų sūnus galbūt ir galėtų vaikščioti. Sunku tuo patikėti, nes jo kojos silpnos ir sudžiuvusios lyg šakaliai.
Pernai ketinome sūnų dar kartą ten nuvežti, bet gydymui ir kelionei nebesurinkome pinigų. Lietuvos medikai nepritaria tokiam gydymui, abejingai žiūri į mūsų pastangas pasveikti“, – pasakojo 67 metų Juzefa Budreckienė.
Moteris džiaugiasi bent tuo, kad pats sūnus nenusimena ir nepraranda vilties.
Panevėžietė Aušra Stančikienė, auginanti neįgalų sūnų Algį, dažnai naršo internete ieškodama naujienų, susijusių su kamieninių ląstelių tyrimais.
Prieš trejus metus Novosibirsko imunologijos institute jos sūnui, sergančiam itin reta genetine liga – PelizaeusoMerzbacherio sindromu, buvo suleista tokių ląstelių injekcija.
Šiam rizikingam eksperimentui šeima ryžosi, nes pasaulyje iki šiol nėra sukurta vaistų, kurie išvaduotų Algį iš traukulių.
Vos gimęs Algis smarkiai skyrėsi nuo kitų – kūdikio rankos trūkčiojo, nevalingai judėjo akys.
Iš pradžių medikai ilgai negalėjo nustatyti, kuo jis serga.
Tik sulaukus pusantrų metų paaiškėjo, kad vaikas kenčia nuo itin retos paveldimos ligos.
Dėl jos vaikas beveik nevaldo kūno, negali net kalbėti.
Sūnaus norus motina atspėja iš mimikos ir akių išraiškos.
Nors gydymas embrionų kamieninėmis ląstelėmis vis dar vertinamas prieštaringai, berniuko motina tikina, kad jis padėjo.
Iki tol vaikas sunkiai fiksuodavo žvilgsnį, dabar to nebėra.
Po gydymo kamieninėmis ląstelėmis Algis išmoko ir geriau sukaupti dėmesį.
„Neabejoju, kad kamieninės ląstelės pristabdė sūnaus ligą. Yra vilties, kad iš šių ląstelių Jungtinėse Valstijose sukurtas preparatas greitai bus prieinamas visiems. Šiuo metu vyksta klinikiniai jo tyrimai“, – aiškino pašnekovė.
Pernai Paryžiuje vykusioje konferencijoje, kurioje dalyvavo ne tik medikai, ligoniai bei jų artimieji, A.Stančikienė išgirdo, kad kamieninių ląstelių terapija itin perspektyvi gydant vadinamąsias leukodistonines ligas.
Šiai ligų grupei priklauso ir PelizaeusoMerzbacherio sindromas, dėl kurio kenčia jos sūnus Algis.
Fiziškai Algis dar smarkiai atsilieka nuo savo bendraamžių, tačiau kasdien jis vis labiau stebina artimuosius gebėjimu domėtis aplinkiniu pasauliu.
Jo mėgstamiausia veikla – klausytis, kaip jam skaitoma vaikiška enciklopedija.
Pats negalintis rankomis vartyti knygos vaikas susikaupęs klausosi apie dinozaurus arba iš kur atsiranda snaigės.
„Jo pasaulis yra subtilesnis nei tas, kuris supa sveikuosius. Algis viską supranta – liga pažeidė jo kūną, bet ne smegenis“, – kalbėjo motina.
Žagarėje gyvenanti Aleksandra Kazlauskienė, jeigu turėtų pinigų, dar kartą vyktų gydytis į Kelno Eduardo ligoninės regeneratyvinės medicinos institutą.
56 metų A.Kazlauskienė serga motorinio neurono liga, dar vadinama šonine amiotrofine skleroze. Tai reta ir nepagydoma liga.
Pernai liepą Vokietijos mieste Kelne lietuvei buvo suleista kamieninių ląstelių injekcija.
Kamieninių ląstelių apdorojimas, jų persodinimas Vokietijoje kainavo per 6,5 tūkstančio eurų (22,5 tūkst. litų).
Tąkart A.Kazlauskienei pagalbos ranką ištiesė labdaros fondas iš Vokietijos.
„Vokiečiai medikai man nedavė jokių garantijų, kad imsiu sveikti. Jie tik suteikė vilties, kad įmanoma pristabdyti ligą“, – kalbėjo moteris, neišsiverčianti be draugų, kaimynų ir bendradarbių pagalbos.
Tačiau pagerėti galėtų tik po trijų ar daugiau kamieninių ląstelių persodinimo operacijų.
Ir toliau nykstant raumenims, kasdien prastėja moters sveikata. Be vaikštynės ji nepajėgia žengti nė žingsnio, greitai praranda pusiausvyrą.
Išsivirti valgyti, nusimaudyti po dušu, pasikeisti patalynę ar susitvarkyti kambarius jau per sunku.
Užsienyje gydytis svajojanti moteris susiduria su įvairiais sunkumais.
Ligonių kasa nefinansuoja šio oficialiai dar nepripažinto gydymo metodo.
„Jei neturite kur dėti pinigų, važiuokite į Vokietiją“, – ne kartą A.Kazlauskienei yra sakiusi ir ją gydanti medikė.
„Laimė, kad dar galiu dirbti buhaltere, nes darbe galiu sėdėti“, – guodėsi pašnekovė.