Praėjusią savaitę penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose iš 10 tūkstančių gyventojų 73 sirgo gripu ar ūmine virusine kvėpavimo takų infekcija. Kai tam pačiam skaičiui tenka 100 ligonių, skelbiama gripo epidemija.
Ar dar galima pasiruošti gripo sezonui? Apie tai – pokalbis su Vilniaus universiteto Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos vedėju profesoriumi Arvydu Ambrozaičiu.
- Tvirtinate, kad po savaitės ar dviejų gripas bus Lietuvoje. Iš kur taip puikiai žinote?
- Remiuosi ilgamečių stebėjimų duomenimis.
Kiekvieną sezoną sergamumas gripu pirmiausia padidėja Airijoje ir Portugalijoje. Iš ten gripo infekcija plinta šiaurės ir rytų kryptimis. Per porą savaičių ji pasiekia Rytų Europą.
Šis sezonas – ne išimtis. Airijoje, Portugalijoje gripas siaučia jau keletą savaičių. Neilgai trukus sulauksime jo ir mes.
- Ar jau žinoma, koks gripo virusas plinta šiemet?
- Šiemet vyrauja A tipo gripo viruso H3N2 subtipas. Iš 374 Europoje išskirtų gripo virusų net 321 – šis virusas.
Su gripo virusu H3N2 žmonija pirmą kartą susidūrė 1968 metais – tuomet jis sukėlė vadinamąją Honkongo pandemiją, nusinešusią milijoną gyvybių.
40 metų šis A viruso subtipas nuolat cirkuliavo kartu su A viruso H1N1 subtipu ir B gripo virusu, kasmet dėl mutacijų atsirasdavo naujų viruso padermių.
Dėl to, kad gripo virusas nuolat kinta, kasmet atnaujinama vakcinos sudėtis.
- Kuo pavojingas šįmet plintantis virusas?
- Jis sukelia sunkesnius ligos požymius, persirgus ja išsivysto daugiau komplikacijų.
Liga pasireiškia aukšta temperatūra, šaltkrėčiu, silpnumu, sausu kosuliu, pojūčiu, kurį žmonės apibūdina kaip kaulų laužymą, raumenų, akių obuolių skausmu, šviesos baime ir kitais požymiais.
Gripas, kurį sukėlė H3N2 virusas, vaikams gali komplikuotis vidurinės ausies uždegimu, bronchiolitu.
Kartais – net virusiniu krupu – tai balso stygų patinimas, dėl kurio vaikas gali uždusti.
Suaugusiesiems gripas gali komplikuotis plaučių uždegimu, sinusitu, miokarditu – širdies raumens uždegimu.
Buvo pacientų, kuriems dėl to net teko persodinti širdį. Beje, vyresnio amžiaus žmonėms, ypač sergantiems lėtine plaučių arba širdies liga, gripas gali išprovokuoti insultą ar infarktą.
Žiemą visuomet padaugėja infarkto ar insulto atvejų, tačiau ne visuomet nustatoma, kad tai – gripo pasekmė.
- Ar vakcinoje, kuri skirta šiam gripo sezonui, yra apsauga nuo šiemet plintančio viruso?
- Taip.
- Jei virusas – ne už kalnų, ar dar nevėlu skiepytis?
- Nėra vėlu skiepytis, kai artėja protrūkis.
Nevėlu ir tada, kai jau yra daug sergančiųjų. Imunitetas susidaro per 1-2 savaites, o žmonės suserga ne vienu metu. Nežinia, kada ir nuo ko užsikrėsi.
- Ar daug žmonių Lietuvoje pasiskiepija nuo gripo?
- Šiemet valstybė nupirko 110 tūkst. vakcinos dozių.
Jos skirtos tiems, kuriems gripas labiausiai pavojingas, nes gali sukelti komplikacijų: perkopusiems 65 metų slenkstį žmonėms, taip pat sergantiems lėtinėmis ligomis bei gyvenantiems slaugos ir globos įstaigose.
2006-2007 metų gripo sezono metu pasiskiepijo 4,7 proc. gyventojų.
Iš visų vyresnių nei 65 metų žmonių tai padarė tik 1,6 proc.
2007-2008 metų gripo sezoną pasiskiepiję sutiko jau 7,1 proc. visų gyventojų. Tais metais valstybė pirmąkart nupirko 82 tūkst. vakcinos dozių, buvo paskiepyta 8,1 proc. vyresnių nei 65 metų žmonių.
Mažiau už mus skiepijasi tik latviai, estai ir lenkai.
Europos Sąjungos šalyse kasmet vidutiniškai pasiskiepija 20 proc. gyventojų. Labiausiai skiepijasi vokiečiai: gripo sezoną pasiskiepiję sutinka 30 proc. šios šalies gyventojų.
- Neabejoju, kad kas nors ir vėl mes akmenį: esą skiepai tik padeda farmacininkams krauti kapitalą. Kartais net ir gydytojai nepripažįsta skiepų naudos. Kodėl?
- Veikiausiai dėl to, kad lietuviai labai konservatyvūs.
Matyt, juos valdo dar nuo sovietinių laikų likusi baimė būti apgautiems.
Vakcinos poveikis yra įrodytas ilgamečiais klinikiniais tyrimais. Tai vienintelė patvirtinta profilaktikos priemonė nuo gripo, patikimai sauganti nuo komplikacijų, lėtinių ligų paūmėjimo ir mirties, ypač – vyresnio amžiaus žmones ir sergančius lėtinėmis ligomis.
JAV kasmet valstybės lėšomis nuperkama 150 mln. dozių vakcinos. Paskiepijama du trečdaliai žmonių, vyresnių nei 65 metų.
Jeigu skiepai nebūtų veiksmingi ir saugūs, tie žmonės, kurie atsakingi už valstybinius pirkimus, sėdėtų kalėjime. JAV – ne ta šalis, kuri leistų apgaudinėti savo piliečius.
* * *
Daugiausia ligonių – Kaune
* Praėjusią savaitę didžiausias sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu užfiksuotas Kaune – 10 tūkst. gyventojų teko 105,9 ligos atvejo.
* Nors šis rodiklis peržengė epideminį slenkstį, gripo epidemija dar nebus skelbiama, nes gripo atvejų nėra daug.
* Šiauliuose sergamumo rodiklis praėjusią savaitę siekė 79,8, Klaipėdoje – 61,9, Panevėžyje – 58,9.
* Mažiausiai gripu ir ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis serga vilniečiai – 10 tūkst. sostinės gyventojų teko 56 ligoniai.