„Meilė be pasekmių“, „Svajok, mylėk, planuok“, „Jokio PMS!“ – tokiais skambiais šūkiais vilioja saugotis nuo nėštumo farmacijos firmos. Tačiau interneto forumuose moterys dalijasi kraupiais gandais ir patyrimais – apie infarktą, nevaisingumą, vėžį, kūdikių apsigimimus, stiprius galvos skausmus, pranykusį potraukį mylėtis.
Kuo rizikuoja hormoninę kontracepciją vartojančios moterys? lrytas.lt pavyko rasti šešis gydytojus, kurie apie hormoninių kontraceptikų poveikį kalba nepataikaudami farmacijos firmoms.
***
Genetikas Danielius Serapinas:
Niekada negimdžiusiai moteriai nerekomenduočiau hormoninių kontraceptikų, nes ji nežino savo vaisingumo statuso. Dešimt procentų moterų genetiškai turi polinkį į ovuliacijos sutrikimus – tokiai moteriai piliulės, žiedas ar pleistras gali atimti paskutinę galimybę turėti vaikų. Turėjau pacientę, kuri po hormoninių kontraceptikų vartojimo negalėjo pastoti trejus metus. Žinoma, negalima teigti, kad būtent kontraceptikai buvo to laikino nevaisingumo priežastis. Tačiau tai yra rizikos veiksnys.
Pastebėta, jog vartojant hormoninius kontraceptikus vyksta tam tikri procesai moters lytinių organų fiziologijoje ir anatomijoje. Kartais tai yra geras dalykas, nes tie organai, kuriuose medžiagų apykaita sulėtėja, būna mažiau linkę į vėžinius susirgimus. Pavyzdžiui, keliolikai metų sumažėja kiaušidžių vėžio rizika.
Tačiau yra ir kitas lazdos galas. Planuojančių šeimą kitais būdais moterų kiaušidės yra maždaug kaštono dydžio, o keletą metų vartojančių hormoninius kontraceptikus – maždaug slyvos kauliuko dydžio. Kiaušidės pradeda atrofuotis, jose labiau išveša jungiamasis audinys ir vaisingumas gali atsistatyti sunkiau.
Didelis pavojus gali kilti, kai moteris pastoja vartodama hormoninius kontraceptikus. Net farmacijos kompanijos netvirtina, kad jų produktai saugo nuo nėštumo šimtu procentų. Kaip genetikas konsultavau apie dešimt pacienčių, kurių hormoninis žiedas, pleistras ar tabletės neapsaugojo.Viena moteris net neįtarė, kad yra nėščia, ir toliau gėrė piliules. Ėjo penkiolikta nėštumo savaitė, kai ji atvyko išsitirti pas genetikus. Buvo nustatyta, kad vaisius turi vystymosi ydą – įgimtą hidrotoraksą, kai plaučiai yra suspaudžiami pleuros ertmėje susikaupusio skysčio. Visų tyrimų diagnozės ir ligos priežasčių nustatyti nespėjome – vaisius žuvo. Negalėjome būti šimtu procentų tikri, kad tai įvyko dėl vartotų tablečių, tačiau įtarėme, kad hormoninių kontraceptikų vartojimas galėjo turėti įtakos vaisiaus vystymosi sutrikimams.
Ginekologas Eimantas Švedas, apsigynęs disertaciją apie hormonų įtaką kraujo krešumui:
Savo disertacijoje rėmiausi prieš šešerius metus Olandijoje atliktomis studijomis, kurių metu lyginta tūkstančiai kontraceptikų vartotojų ir nevartojančiųjų. Buvo pastebėta, kad sveikų hormoninių kontraceptikų vartotojų infarkto ir insulto rizika yra dukart didesnė. O jei prisideda kitų rizikos veiksnių – tokių kaip padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, viršsvoris, rūkymas, rizika padidėja nuo puspenkto iki vienuolikos kartų.
Kai estrogenų ir progesteronų lygis kraujyje visą ciklą nekinta, moteris nejaučia neigiamų PMS reiškinių, tačiau pasikeičia endotelio ląstelių, kurios saugo nuo trombų susidarymo, gamyba. Hormoniniai kontraceptikai didina kraujo krešumą, dėl to atsiranda tromboembolinių komplikacijų rizika. Net pačių moderniausių kontraceptikų grupėse pastebėta šių komplikacijų.
Pavienių atvejų tyrimai rodo, kad kartais moteris gali ištikti net gyvybei pavojingos komplikacijos. Pavyzdžiui, keturi procentai moterų populiacijoje turi vadinamąjį Leideno faktorių, kuris nustatomas tik sudėtingais genetiniais tyrimais. Moterys negali paprašyti šeimos gydytojo, kad jas ištirtų dėl Leideno faktoriaus, nes jis tiriamas tik specialiose laboratorijose. O jei tokia moteris ima nuo nėštumo saugotis hormonais, tromboembolinių komplikacijų rizika jai padidėja šimtą kartų.
Tačiau brėžčiau ryškų raudoną brūkšnį tarp moterų, kurios hormoniniais preparatais saugosi nuo nėštumo ir tarp tų, kurioms gydytojas piliules skiria kaip vaistus gydymo tikslu. Mėnesinių ciklo sutrikimai, ginekologinės ligos, ovuliacijos problemos tokiais medikamentais gali būti sėkmingai gydomos.
Meilė Minkauskienė, gydytoja akušerė-ginekologė:
Hormoninius kontraceptikus saugu vartoti, jei gydytojas moteriai juos tinkamai parenka. Nėra duomenų, kad tai gali pakenkti visiškai sveikoms moterims. Tačiau ne visada lengva pasakyti, ar moteris yra sveika.
Didysis pavojus - trombozės, infarkto, insulto rizika moterims, kurios turi rizikos veiksnių. Todėl skirdami kontraceptikus gydytojai turėtų detaliai apklausti moterį apie jos persirgtas kraujotakos ligas ir kraujospūdžio svyravimus, širdies ir kepenų ligas, problemas dėl viršsvorio, giminaičių persirgtas ligas, išsiaiškinti, ar pacientė rūko. Rūkymas ir pats vienas didina kraujotakos ligų riziką, o rūkyti ir vartoti kontraceptikus yra labai pavojinga.
Mokslininkai iki galo neįrodė, kad kontraceptikai didina krūties vėžio riziką, tačiau tai nėra ir paneigta. Tačiau iš tyrimų aišku, kad užsikrėtusios žmogaus papilomos virusu moterys labiau rizikuoja susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Hormonai veikia ląstelę, kurioje „gyvena“ virusas ir stimuliuoja gimdos kaklelio vėžio vystymąsi. Todėl kontraceptikų vartotojos turėtų dažniau tikrintis pas ginekologą.
Kita vertus, patikimų mokslinių tyrimų duomenimis, hormoninių kontraceptikų vartojimas mažina kiaušidžių ir gimdos, o galbūt ir storosios žarnos vėžio vystymosi galimybes. Kontraceptikai taip pat apsaugo nuo miomų augimo, kiaušidžių cistų formavimosi, todėl dėl šių ligų operuotoms moterims tai yra gera profilaktinė priemonė.
Todėl sprendimas vartoti ar nevartoti turi būti individualus: moteriai, kurios artimos giminaitės sirgo kiaušidžių vėžiu, jie rekomenduotini, o toms, kurios yra žmogaus papilomos viruso nešiotojos, derėtų būti ypač atsargioms.
Jūratė Staikūnienė, gydytoja alergologė-imunologė:
Jaunos mergaitės dažnai vartoja hormoninius kontraceptikus, norėdamas atsikratyti jaunatvinių spuogų. Iš tikrųjų įrodyta, kad tam tikrų formuluočių kontraceptikai gali sutvarkyti odos problemas.
Kai yra ginekologinė liga, kontraceptines piliules vartoti reikia, nes tada ir sprendi odos problemą, ir gydai ligą. Tačiau sveikoms moterims rekomenduočiau pirmiau išbandyti paprastesnes priemones. Kartais daug geriau ne vartoti tabletes, o pakeisti gyvenseną – grūdintis, valgyti sveiką maistą, būti gryname ore.
Hormoniniai preparatai gali sukelti ir neigiamų pasekmių. Pasikeitusi organizmo hormonų pusiausvyra gali išprovokuoti tokias alergines ligas kaip dilgėlinė ir dermatitas.
Su problemomis gali susidurti moterys, kurios vartojo kontraceptines tabletes ir metė. Dažnai būna, kad vartojus kokius nors vaistus ir staiga juos nutraukus prieš tai buvusi liga paūmėja.
Rimas Jankūnas, farmakologas, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininko pavaduotojas:
Kiekvienas dalykas turi ir pliusų, ir minusų, tik klausimas, kokią riziką mes galime toleruoti. Ir gatvėje važiuodami mašina rizikuojame, tačiau tai yra rizika, su kuria esame susitaikę. Lygiai taip pat ir vaistams yra keliami tokie saugumo ir efektyvumo reikalavimai, kuriuose išbalansuotas naudos ir rizikos santykis.
Tyrimų duomenys rodo, kad su hormoniniais kontraceptikais susijęs mirtingumas yra mažesnis už mirtingumą, susijusį su gimdymu, jei nėra papildomų rizikos veiksnių. Tačiau yra statistika, rodanti, kurios žmonių grupės rizikuoja – kai kada rizika didesnė net šimtą kartų. Pavojingiausia kontraceptikus vartoti toms, kurios turi kraujotakos problemų, ypač rūkančioms.
Apie šalutinį vaistų poveikį viskas surašyta informaciniuose lapeliuose. Ten parašyta apie daugelį nemalonių reiškinių – pavyzdžiui, pykinimą ar migreną, tačiau manau, kad rimčiausias pavojus yra tromboembolija.
Dėl krūtų vėžio rizikos duomenys gana prieštaringi. Taip pat neaišku, kaip kontraceptikai veikia vaisingumą. Įsivaizduokite, kaip atliekami klinikiniai tyrimai. Jei norėtum ištirti kontraceptikų įtaką vaisingumų, reikėtų atrinkti didžiulį kiekį moterų, kurie sutiktų vartoti kontraceptikus, paskui nutraukti vartojimą, tada sutarti, kad jos bandys pastoti. Gauti atsakymą į šitą klausimą yra didžiuliai apribojimai. Negaliu neigti ir to, kad tyrimus dažnai finansuoja farmacijos kompanijos – juk naujo vaisto tyrimas gali kainuoti milijardus dolerių.
Farmakologas, buvęs KMUK Teorinės Medicinos fakulteto dekanas Romualdas Basevičius:
Jau 1975 metais su eksperimentiniais gyvuliukais atliktas hormoninių preparatų tyrimas parodė, kad į ketvirtą – penktą kartą gali pasitaikyti rimtų apsigimimų. Nėra įrodyta, kad tas pats negresia žmonėms.
Dabar jau aišku, kad hormoniniai kontraceptikai pablogina folio rūgšties ir kai kurių B grupės vitaminų pasisavinimą. Dėl to jaunos moterys gali kentėti dėl prastėjančios atminties ir protinio darbingumo sumažėjimo.
Dešimt procentų moterų kontraceptikus toleruoja blogai. Yra daug šalutinių reakcijų – gali kilti virškinimo problemų, gali nebelikti lytinio potraukio ir ištikti netgi depresija.
Sutinku, kad moterys rizikuoja mažiau, jei kontraceptikus joms išrašo kvalifikuotas gydytojas, patikrinęs jos hormonų santykį kraujyje. Patikrinti būtina, nes moterys yra skirtingos ir kitaip hormonų vartojimas bus rizikinga saviveikla. Pagal hormonų santykį kraujyje moterys būna trijų fenotipų. Pirmojo tipo moterys estrogeninių hormonų turi triskart daugiau nei trečiojo tipo. Tai atspindi net jų išvaizda – skiriasi krūtų dydis, oda, plaukai. Jokiu būdu pirmojo ir trečio tipo moterims negalima saugotis nuo nėštumo tokiomis pačiomis tabletėmis.
Aš negimdžiusioms moterims kontraceptikų niekada nerekomenduočiau. Kai matau reklamas, kuriose tvirtinama, kad tabletės nekenksmingos, bijau, kad žmonijos neištiktų tragedija.