Amerikietė Nadya Suleman, neseniai susilaukusi aštuonetuko, nustebino visą pasaulį.
Moteris, kuri viename interviu tikino esanti pusiau lietuvė, tiek vaikų susilaukė pasinaudojusi donoro sperma.
Medikai patarė šalinti dalį embrionų, tačiau 33 metų bedarbė moteris, kuri tikino nuo vaikystės svajojusi apie didelę šeimą, nesutiko.
Jos sprendimas gimdyti aštuonis vaikus kai kam atrodo kaip egoizmas ir noras išgarsėti. Tuo labiau kad N.Suleman turi dar šešis vaikus.
„Toks krūvis – pernelyg didelis moteriai. Tai nėra gerai, aistra vaikams gali būti pražūtinga“, – svarstė kaunietė Jolanta Janušaitytė, kuri po pagalbinio apvaisinimo procedūros laukiasi dvynių.
Tačiau ji puikiai supranta, kokias kančias patiria moteris, negalinti natūraliai tapti motina.
Šios kančios žinomos ir vilnietei Indrei Voicechovičienei – laukdama pirmagimės ji kelerius metus naktį ašaromis drėkino pagalvę, o pastojusi dar ilgokai negalėjo atsikratyti nerimo – ar viskas bus gerai?
Dar ilgiau – net 14 metų – siekti tikslo teko vilniečiams Virginijai ir Dainiui Gadliauskams bei Daivai ir Arturui Bukauskams. Ir nors pagalbinio apvaisinimo procedūroms jie išleido tūkstančius litų, tėvystės jausmas jiems – brangesnis už viską.
***
Pernai lapkričio 13-ąją pasaulį išvydo ilgai lauktas I.Voicechovičienės ir jos vyro Mariaus meilės vaisius – duktė Sofija.
„Mudu su vyru įveikėme sunkų kelią. Bet niekada nebuvo minčių, kad jeigu nesusilauksime vaiko, mūsų šeima iširs“, – žvelgdama į dukterį prisipažino 31 metų Indrė.
Už Mariaus ji ištekėjo daugiau nei prieš šešerius metus. Praėjus gal porai metų vilniečiai sunerimo – nors nėštumo nesisaugojo, vaikelio nesusilaukė.
Kreiptis į gydytoją, kuris nustatytų nevaisingumo priežastį, Indrei ir Mariui nebuvo lengva. Ne tik dėl psichologinių priežasčių. Jauna šeima žinojo, kad nevaisingumui gydyti gali prireikti daug pinigų.
Fotografe dirbančią Indrę kartą draugė paragino neatidėlioti vizito pas specialistus.
„Aš paskolinsiu tiek pinigų, kiek reikia. Eik pas gydytojus ir išsitirk. Kai uždirbsi, galėsi skolą grąžinti“, – patikino draugė.
Iš pradžių Indrė bijojo, kad apsilankymai pas gydytojus neįžiebtų nesantaikos šeimoje ir neužgožtų meilės.
„Man net nekilo mintis, kad galbūt su kitu vyru galėčiau susilaukti vaiko. Buvau net pasiryžusi pasitraukti dėl Mariaus laimės – kad jis su kita moterimi galėtų susilaukti vaiko“, – prisipažino Indrė.
Tokių išbandymų neprireikė. Sužinoję nevaisingumo priežastį vienmečiai Indrė ir Marius nutarė suremti pečius ir kartu siekti tikslo.
***
Pirmoji, paprasčiausia pagalbinio apvaisinimo procedūra baigėsi nesėkme.
Šeima, remiama Mariaus darbdavių, ėmė ruoštis sudėtingai apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūrai. Tačiau, išleidus maždaug 9 tūkstančius litų, ir vėl teko nuleisti rankas.
Dėl šios nesėkmės vilniečiai labai krimtosi. Marius ne kartą pabudo naktį nuo Indrės raudos.
Tuomet jis ilgai laikydavo ją apsikabinęs, padėdamas išraudoti skausmą. O kartais prabudęs net žadindavo žmoną, kad galėtų įsitikinti, ar ji gyva.
Kai skausmas atslūgo, šeima vėl pradėjo rūpintis, kaip susitaupyti pinigų.
Kita apvaisinimo procedūra kainavo brangiau – apie 12 tūkstančių litų, nes reikėjo brangesnių vaistų.
Šįkart parėmė draugai ir giminės. Užpernai liepą, kai beveik vienu metu gimę Indrė ir Marius šventė trisdešimtmečio jubiliejų, svečiai vietoj dovanų jiems teikė vokus su pinigais. Dalį trūkstamos sumos Voicechovičiai pasiskolino.
***
Tą dieną, kai gydytoja Indrę pradžiugino sakydama, jog ji laukiasi, moteriai iš jaudulio ėmė drebėti rankos ir kojos.
„Ašaros tryško ir iš laimės, ir iš baimės. Sunku buvo patikėti, kad laukiuosi, o kartu bijojau prarasti vaisių“, – prisiminė Indrė, nerimavusi ir visą nėštumo laikotarpį.
Nerimas atslūgo tik tada, kai medikai, padarę cezario pjūvį, atnešė gimdyvei į palatą dukterį.
Kad gims dukrelė, Voicechovičiai žinojo iš anksto.
„Iš laimės galima apsalti. Motinystės jausmas – su niekuo nepalyginamas“, – tikino moteris.
Indrės vyras, vienoje sostinės bendrovėje dirbantis vadybininku, iškart pasiėmė tėvystės atostogų.
Tėvai žadėjo pasistengti, kad Sofija augtų ne viena. Vienoje sostinės vaisingumo klinikoje saugoma 10 užšaldytų poros embrionų. Jų gali prireikti planuojant antrą vaiką.
Vilniečiams apmaudu, kad nevaisingumo gydymo metodų, kurie pripažinti visame pasaulyje, Lietuva neremia. Ir kartu džiaugiasi savo draugais ir giminėmis, kurie supranta, kad nevaisingumas – liga, kurią būtina gydyti.
„Gal jums padėti, jeigu nemokate daryti vaikų?“ – tokių ir panašių užgaulių replikų, dažniausiai persekiojančių nevaisingas poras, Voicechovičiams neteko girdėti.
***
Vilnietė V.Gadliauskienė su vyru Dainiumi savo dukteriai neatsitiktinai parinko Viltės vardą.
1992 metais susituokusi pora tik po keturiolikos gyvenimo kartu metų pažino tėvystės jausmą.
„Neįsivaizduoju, kaip mes taip ilgai ištvėrėme be dukters. Ji suteikė mūsų gyvenimui prasmę. Dėl jos negaila jėgų, galime aukotis, ištverti visus sunkumus“, – sakė 40 metų buhalterė Virginija.
Gintaro meistru dirbantis jos 39 metų vyras Dainius jau buvo susitaikęs su mintimi, kad įsivaikins kūdikį iš globos namų.
Pirmaisiais santuokos metais Gadliauskai apie vaikus negalvojo. Vėliau Virginijos dėmesį patraukė straipsnis, kuriame gydytoja aiškino: jei moteris per metus nepastoja nesisaugodama nėštumo, porai reikia kreiptis į specialistus.
Gadliauskai taip ir padarė, tačiau skirti vaistai nepadėjo.
Žinia, kad vienintelė išeitis – apvaisinimas mėgintuvėlyje, Virginijai sukėlė stresą.
„Tąsyk jaučiausi taip, lyg būčiau sužinojusi sunkios ligos diagnozę“, – prisipažino moteris.
Trys pagalbinio apvaisinimo procedūros nepavyko. Dar tris kartus Virginijai į gimdą buvo perkelta embrionų, kurie buvo laikomi užšaldyti.
Dienomis, kai paaiškėdavo, kad nė vienas embrionas gimdoje neprisitvirtino, būdavo ypač sunku. Susikrimtusi dėl tokios nesėkmės V.Gadliauskienė ilgai nerasdavo ramybės.
Metams bėgant V.Gadliauskienę vis dažniau aplankydavo įkyri mintis, kad reikėtų sustoti ir daugiau nebedaryti apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūrų.
„Ieškojau atsakymo, kur yra riba, kai moteris turi susitaikyti su savo nevaisingumu, bet vis nerasdavau“, – tikino pašnekovė.
Apvaisinimo mėgintuvėlyje sėkme ėmė abejoti ir Dainius – vyrui darėsi nesmagu prieš draugus, davusius pinigų brangioms procedūroms. Pastangos susilaukti vaiko vilniečių šeimai kainavo per 40 tūkstančių litų.
Kai Gadliauskai ryžosi dar vienai apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūrai, Dainius mintyse sau pasakė: „Mums tai – paskutinė galimybė“. Ir šis kartas buvo laimingas.
Džiugi žinia, kad laukiasi kūdikio, Virginiją aplankė, kai jai sukako 37 metai.
Gimus Viltei šeima neketina nuleisti rankų. Vienoje vaisingumo klinikoje dar saugomi keli užšaldyti jų embrionai.
Nuo motinystės džiaugsmo tiesiog pražydusi Virginija tikino, kad embrionai neprapuls: „Labai noriu ir antro vaiko“.
***
Gyvenime būna stebuklų. Tuo įsitikino ir vilnietė D.Bukauskienė su vyru Arturu.
Iki santuokos su juo moteris jau turėjo sūnų Žygimantą.
1992 metais ištekėjusi už režisieriaus A.Bukausko, sūnaus Arturo Sido ji susilaukė tik po keturiolikos metų. 2006 metų rudenį vaikas gimė po apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūros.
O pernai liepą Daiva susilaukė dukters Sibilės Agnos.
Šįkart moteris pastojo be gydytojų pagalbos.
„Medikai buvo įspėję, kad beveik užakę mano kiaušintakiai, tad natūraliai pastoti – maža vilčių.
Matyt, gamtoje būna išimčių“, – sūpuodama dukrelę džiaugėsi D.Bukauskienė.
Ne vienerius metus ji vadovavo Vaisingumo asociacijai, vienijančiai šeimas, dėl įvairiausių priežasčių negalinčias susilaukti vaikų.
D.Bukauskienė stengėsi pakeisti visuomenės požiūrį į nevaisingumą – dėl to šeimos nesulaukia tinkamos medicinos ir psichologinės pagalbos.
Kai gimė sūnus Arturas Sidas, D.Bukauskienė atsidavė šeimai.
„Anksčiau maniau, kad laimingas žmogus tampa tik daug pasiekęs savo profesijoje, padaręs karjerą.
Dabar mano požiūris pasikeitė – prisiglaudžiu prie mylimo vyro, apkabinu savo vaikus, ir jaučiuosi be galo laiminga“, – nusišypsojo D.Bukauskienė.
***
Kaunietei J.Janušaitytei motinystės džiaugsmai – dar prieš akis. Su vyru Nerijumi ji laukia liepos pabaigos – tuomet moteris turėtų pagimdyti dvynukus.
Pora, pasinaudojusi apvaisinimo mėgintuvėlyje galimybe, nesibaimintų ir ketvertuko.
Tačiau auginti aštuonetuko pora nesiryžtų.
Nuo pirmojo vizito pas gydytoją iki dienos, kai notarų biure dirbanti 32 metų teisininkė sužinojo apie nėštumą, praėjo beveik ketveri metai.
Pastangos susilaukti vaikų šeimai kainavo per 20 tūkstančių litų.
Moteriai net penkis kartus buvo taikyta tam tikra pagalbinė procedūra, vėliau – dvi apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūros.
Po pirmos nesėkmingos apvaisinimo procedūros Jolantai susiformavo mioma – nepiktybinis auglys gimdoje. Tokio auglio atsiradimo priežastis – sutrikusi hormonų apykaita. Gali būti, kad miomą paskatino moters vartoti vaistai.
Notaro padėjėjai teko gultis ant operacinės stalo.
Po to užklupo kitas netikėtumas – kiaušidėje atsirado cista. Vėl reikėjo kuriam laikui atidėti apvaisinimo procedūrą ir laukti, kol cista savaime išnyks. Delsimas Jolantą labai alino.
***
Pagaliau išaušo diena, kai buvo paimta 12 kiaušialąsčių, jas apvaisinus susidarė 10 embrionų. Dvi paras jie augo inkubatoriuje. Į moters gimdą buvo perkelti du.
Kai gydytojai patvirtino, kad moteris laukiasi, iš džiaugsmo Jolantai svaigo galva ir byrėjo ašaros.
„Mus su vyru užklupo dviguba sėkmė, nes gydytojas pasakė, kad laukiuosi dvynukų“, – prisipažino pašnekovė.
Vaikų lytis būsimiesiems tėvams kol kas – paslaptis.
Kaunietė J.Janušaitytė įsitikinusi, kad kartu gyvenantys moteris ir vyras tėra tik pora, o šeima jie tampa tada, kai gimsta vaikas.
„Tik tada laimė gali pasibelsti į širdį ir namus“, – kalbėjo dvynių besilaukianti moteris.
Ji nebijo, kad jos mažylius ateityje kas nors gali pravardžiuoti vaikais iš mėgintuvėlio.
„Jie bus ne mažiau laimingi nei kiti vaikai“, – įsitikinusi moteris.
Kad turi tam tikrų problemų, jie neslėpė nei nuo tėvų, nei nuo draugų.
Todėl žinia apie įsčiose augančius dvynius laimės suteikė ir dideliam būriui artimųjų.
J.Janušaitytė ragina ir kitas vaikų nesusilaukiančias poras nedelsti ir gydytis: „Šiais laikais gydytojai jau gali padėti įveikti vėžį ar kitas sunkias ligas. Nugalėti nevaisingumą – taip pat“.