Valgyti mažomis porcijomis ir niekur neskubėti – tai pagrindinės taisyklės, kurių 56 metų D.Obelienienė įprato laikytis Belgijoje, kur ji dirba Europos Komisijos Sveikatos tyrimų direktorato eksperte.
Net ir valgydama mažiau ji jaučiasi žvali, nestokoja jėgų. Be to, ji net pamiršo amžinai ją kamavusį alkio jausmą.
Sulieknėjusi moteris pamėgo aptemptus elegantiškus drabužius, klostuotus ir raukiniais puoštus sijonus, sukneles. Daugelį dešimtmečių baltą medikės chalatą dėvėjusiai D.Obelienienei toks stilius – dar naujiena.
Lieknėti ją pastūmėjo ne tik gyvenamosios vietos pakeitimas, bet ir skyrybos.
Kai 2007 metų rugsėjį ji krovėsi lagaminus ir ruošėsi kelionei į Briuselį, moteris buvo neseniai išsiskyrusi su vyru Vidmantu.
„Sustok, nežudyk savęs“, – vieną dieną Diana suprato, kad neverta krimstis dėl subyrėjusios santuokos, trukusios daugiau nei 30 metų. Ji dažnai mintyse kartodavo – paliko vienas žmogus, bet yra daug tokių, kurie mane myli.
„Manau, žmogaus psichikai kartais būtini sukrėtimai. Įveikus sunkią krizę, atsiranda jėgų daug ką keisti gyvenime. Tokie pokyčiai yra naudingi“, – įsitikinusi gydytoja.
Penkerius metus ji ruošėsi mažinti savo svorį, o pradėjus byrėti santuokai tai pavyko padaryti per pusmetį.
Sulieknėti moteriai padėjo dieta, kai per parą žmogaus organizmas gauna ne daugiau kaip 1000 kilokalorijų.
D.Obelienienė stengiasi valgyti kuo mažiau angliavandenių ir derinti maisto produktus. Tai jai nebuvo sunku – Briuselyje prigijusi prancūzų valgymo kultūra tapo jai artima.
Kaunietės valgiaraštyje neliko ne tik bandelių, bulvių, kvietinės duonos, cukraus, bet ir sunkiai virškinamų kepsnių, cepelinų su spirgais.
Iš vaisių moteris renkasi tik tuos, kurie turi mažiau kalorijų, todėl vietoj bananų ir vynuogių valgo kivius, obuolius.
Kai norisi ko nors saldaus, ji neieško šokolado plytelės ar kokio kito saldumyno, bet visada turi džiovintų vaisių – slyvų, abrikosų, ananasų.
„Gyvendama Briuselyje atpratau nuo rūkytų dešrų, skilandžio, kumpio. Nė viename belgiškame restorane nemačiau ir padažo su spirgais“, – tikino pašnekovė.
Pusryčiams jai pakanka puodelio nesaldintos kavos su pienu, riekelės duonos, šiek tiek varškės ar sūrio.
Po dviejų valandų jau galima suvalgyti obuolį.
Pietums, kurie trunka apie pusantros valandos, D.Obelienienė labiausiai mėgsta žuvies ar vištienos patiekalą su daržovėmis.
Vakarienė turi prasidėti ne vėliau kaip 18 valandą.
„Briuselyje patiekalų porcijos yra mažesnės nei Lietuvoje, turbūt dėl to moterys ilgai būna lieknos“, – svarstė kaunietė.
Po darbo D.Obelienienė skuba į sporto klubą, kur vyksta rytietiškų šokių pamokos.
Būdama neurologė ji puikiai žino, kad tokia mankšta ypač naudinga, nes atitolina senatvę. Tai geria profilaktikos priemonė nuo osteochondrozės – stuburo ligos.
Pilvo šokiai yra vadinami rytietiška aerobika. Čia nėra šuoliukų, staigių judesių, šokis nealina sąnarių, bet lavina grakštumą, kūno pusiausvyrą.
„Mankštinantis sustiprėja rankų, pečių, liemens raumenys, o kvėpavimas pilvu padeda atsikratyti riebalų ant juosmens. Laikydamasi dietos nebūčiau galėjusi atsikratyti 30 kilogramų“, – prisipažino D.Obelienienė.
Kaunietė įsitikino, kad belgams nėra būdingas jausmingumas. Jie viską planuoja, jeigu kas nors nepavyko, nesikremta, bet palaukia ir pagalvoja. Toks požiūris tausoja ir nervų sistemą.
Kalbėkite tyliau, ramiau, giliai kvėpuokite, o dabar sakykite, kas atsitiko – iš pradžių toks patarimas D.Obelienienę erzindavo, nes dirbdama Kaune ji stengdavosi viską atlikti kuo greičiau.
Vėliau moteris įsitikino, kad taip elgtis – labai naudinga. Ne tik jos pačios nervų sistemai, bet ir bendraujant su kolegomis.
Kauno medicinos universiteto Neurologijos klinikos vienam skyriui vadovavusiai D.Obelienienei dabar rūpi tarptautinių mokslinių projektų atranka, jų finansavimas ir kontrolė.
Lietuvė lavina ir administravimo įgūdžius, bendrauja su įvairių šalių mokslininkais.