Vilnietė R.Šerelytė išsigando, kai vieną rytą nebegalėjo užsisegti mėgstamų džinsų. Kelnių saga nuo jos pastangų ištrūko.
Prozininkė pamanė: „Kalorijų suvartoju per daug, o sudeginu per mažai“.
38 metų moteris dirba namuose, retokai kur išeina, todėl svoris pradėjo kelti rūpesčių. R.Šerelytė ilgokai svarstė, kas galėtų jai padėti sulieknėti.
Žiūrėdama televizorių rašytoja išgirdo sunkiaatlečio Ramūno Vyšniausko svarstymus apie kūno svorį.
Sportininkas su žiūrovais dalijosi patirtimi: „Aš kasdien bėgioju po valandą labai lėtai, kad sudeginčiau riebalus“.
R.Šerelytė nutarė patikrinti šį metodą.
Iš pradžių ji bėgiodavo kambaryje, kad sustiprėtų kojų raumenys. Nes niekuomet nesportavus ir išbėgus į stadioną galima greitai pavargti, pritrūkti kvapo.
Kai moteris šiek tiek pasitreniravo savo kambaryje, susiruošė į sostinės Kalnų parko stadioną.
Kaimynai į sportinę aprangą vilkinčią rašytoją, kuri kasdien išbėga iš namų, žiūrėdavo lyg į keistuolę.
„Daugelis žmonių įsivaizduoja, kad rašytojai priaugę prie kėdės ir rašomojo stalo, įnikę į raštus, susikūprinę, silpnų raumenų. Atrodytų, tokį suglebėlį pastumtum pirštu ir jis nuvirstų. Nieko panašaus! Literatūros istorijoje – nemažai sportavusių rašytojų“, – tikino R.Šerelytė.
Romanų, novelių, pjesių bei vaikiškų knygų autorę žavi sportiški praeities užsienio rašytojai: prancūzas pilotas Antoine'as de Saint-Exupery, škotas automobilių sporto mėgėjas Arthuras Conanas Doyle'is, amerikietis plaukimo mėgėjas Edgaras Allanas Poe.
„Nenorėjau apsileisti ir tapti niurnančia, nepatenkinta vidutinio amžiaus matrona“, – savikritiškai kalbėjo R.Šerelytė.
Ji penkis kilometrus bėga apie pusvalandį: stadione suka 26 ratus. Moteriai sunkiausi – pirmieji dešimt ratų. O kai nubėga trylika ratų, lengviau atsikvepia, nes būna įveikta pusė distancijos.
Paskutiniai ratai nėra sunkūs: rašytoja jaučiasi žvali, nors ir išpilta prakaito.
Grįžusi namo ji padaro po trisdešimt atsispaudimų ir atsilenkimų. Po to išsimaudo po dušu, suvalgo vaisių arba salotų.
„Sportas sureguliavo mano norus: pabėgiojus nebesinori saldumynų ar kito nesveiko maisto, kuris kenkė figūrai“, – paaiškino pašnekovė.
Rašytojai valgis – vienas iš daugelio gyvenimo malonumų. Ji nesilaiko dietos. Kūrėja vakarais retkarčiais išgeria alaus bokalą ar vyno taurę, užkąsdama sūriu.
Bet per dešimt bėgiojimo mėnesių ji pasiekė savo rezultatą: „Turiu raumenų.
Sumažėjo šlaunų apimtys, klubai ir sėdmenys tapo dailesni. Man nebėra dėl ko jaudintis!“.
Pabėgiojusi stadione R.Šerelytė jaučiasi darbingesnė prie rašomojo stalo. Jos požiūris į pasaulį tapo linksmesnis.
1,65 metro ūgio rašytoja dabar sveria 54 kilogramus.
„Neduok Dieve daugiau priaugti. Būdama nėščia svėriau 64 kilogramus, todėl nebenorėčiau tokio svorio pasiekti.
Nesinorėtų nuolat jaustis nėščiai“, – patikino du vaikus auginanti moteris.
