O viskas prasidėjo, kaip jau šiomis dienomis yra įprasta, dėl finansų krizės. Pablogėjus finansinei situacijai, smuko net ir puikiai veikiančių bendrovių akcijų kursai. Farmacijos bendrovės atpigo – tačiau jų veikla ir pajamos dėl krizės beveik nepakito. Kol yra nuo vaistų priklausančių ligonių, tol bus ir pajamų. Tad nuosmukis akcijų rinkose atnešė puikią galimybę pigiai apsipirkti.
Pirmą žingsnį žengė didžiausias pasaulio farmacijos koncernas „Pfizer“ – visiems žinomas kaip potencijos medikamento „Viagros“ gamintojas, perėmęs ne ką mažesnį konkurentą „Wyeth“. Kaina – 60 mlrd. dolerių. „Pfizer“ metinė apyvarta po perėmimo turėtų išaugti nuo 48 mlrd. dolerių iki 70 mlrd.
Po poros savaičių atsaką davė ir kitas milžinas – „Merck & Co“, už 41 mlrd. dolerių perėmęs septintą pagal dydį JAV konkurentą „Schering-Plough“. Naujojo koncerno metinė apyvarta turėtų siekti apie 47 mlrd. dolerių.
Trečias eilėje buvo šveicarų gigantas „Roche“, už biotechnologijų koncerną „Genentech“ paklojęs 47 mlrd. dolerių.
Nors akcijų kursai ir yra atpigę, tačiau farmacijos bendrovės vis tiek tebekainuoja dešimtis milijardų dolerių. Tad panašu, kad tikroji susijungimų ir pirkimų priežastis slypi kitur.
Vienas iš paaiškinimų galėtų būti didelės išlaidos tyrimų srityje. Išrasti, pagaminti ir parduoti vieną medikamentą gali kainuoti milijardus dolerių ir užtrukti daugelį metų. Pavyzdžiui, „Pfizer“ turi palyginti silpną tyrimų skyrių, todėl pastaraisiais metais, kaip spėjama, ir perėmė „Wyeth“ bei kelis kitus konkurentus: 2000 m. „Warner-Lambert“ už 90 mlrd. dolerių, o 2003 m.– „Pharmacia“ už 60 mlrd. dolerių.
Didžiųjų farmacininkų padėtį blogina ir JAV bei Europos valstybių sveikatos politika. Sveikatos išlaidoms sparčiai augant, vyriausybės pradėjo riboti sveikatos sistemos finansavimą. Todėl vaistų gamintojams tampa rizikinga kišti milijardus į naujų vaistų vystymą, nes neaišku, ar tai atsipirks.
Vis dėlto didžiausią spaudimą farmacininkai jaučia iš generinių vaistų gamintojų. Vadinamieji generikai yra medikamentai, turintys panašią sudėtį kaip ir brangūs patentuoti vaistai. Brangių vaistų patento galiojimo laikui pasibaigus, juos gali gaminti ir kitos įmonės – žymiai pigiau. Tokiu būdu farmacininkams vos ne per naktį dingsta milijardinės pajamos.
Tai praėjusiais metais turėjo išgyventi „Merck“ – įmonės vaistams nuo kraujo spaudimo ir kaulų medikamentams pasibaigė patentų galiojimas, o kartu – ir pajamos. Tas pats gresia ir „Pfizer“. Iki 2011 m. pasibaigs keli svarbūs patentai, dėl kurių įmonė gali netekti apie ketvirčio savo pajamų.
Konsultavimo bendrovės „PriceWaterhouseCoopers“ (PWC) duomenimis, generikai iš vaistų gamintojų iki 2015 m. atims didelį pajamų kąsnį. PWC teigimu, „Pfizer“ gali prarasti 30 proc. apyvartos, „Merck“ – 18 proc. „Sanofi-Aventis“ – 16 proc., „Bristol Myers Squibb“ – 24 proc., o „AstraZeneca“ – net 40 proc.
Todėl didžiosios farmacinės bendrovės jau dabar bando apsidrausti, pirkdamos mažesnius konkurentus, turinčius geresnių idėjų. Patraukliausiais perėmimų kandidatais tampa biotechnologijų įmonės. Pavyzdžiui, JAV koncerno „Amgen“ akcijos praėjusią savaitę šovė į viršų dėl pasklidusių gandų, kad juo domisi net keli farmacininkai – tarp jų „Pfizer“ ir „Sanofi-Aventis“. „Amge“n yra vienas didžiausių biotechnolgijų koncernų, turintis daugybę perspektyvių gaminių.
Kiti farmacininkai ne konkuruoja su pigesniais generikų gamintojais, o tiesiog patys pradeda gaminti generinius vaistus, kai jų produktų patentai pasibaigia. Pavyzdžiui, šveicarų farmacijos ir biotechnolgijų koncernas „Novartis“ turi atskirą generikos padalinį „Sandoz“, kuriam priklauso gerai žinomas „Hexal“, ir taip diversifikuoja savo produktus.
Pasaulinėje farmacijos rinkoje vykstant konsolidacijai, artimoje ateityje galima tikėtis naujų pranešimų apie silpnesnių farmacijos bendrovių (pavyzdžiui, „AstraZeneca“ ir „Bristol Myers Squibb“ akcijos praėjusią savaitę smarkiai pakilo) bei perspektyvių, bet pakankamai mažų biotechnologijų firmų (pavyzdžiui, „Amgen“ arba „Biogen“) arba generinių vaistų gamintojų perėmimus.