Reklamos nutyli apie tai, kad „nekalti“ medikamentai gali sukelti dusulio priepuolius, traukulius, anafilaksinį šoką, kraujuojančias skrandžio opas.
lrytas.lt kalbinti keturi gydytojai be reikalo taip pat negąsdina – nereceptiniai medikamentai nėra nuodai, jei sunegalavęs juos naudosi su protu. Tačiau lietuvių gydymosi įpročius medikai vadina ydingais – dažnai pacientai tik gesina sveikatos gaisrus, neieškodami kartu su gydytojais ligų priežasčių.
***
Docentas Vytautas Kasiulevičius, Santariškių klinikų šeimos medicinos centro direktorius
Vaistas nėra maistas, tačiau žmonės tai dažnai užmiršta. Daugelis geria karštį mažinančius vaistus, nors temperatūra pakilusi vos vos viršija 37 laipsnius. Medikai rekomenduoja mažinti temperatūrą tik tuomet, jei ji aukštesnė nei 38 laipsniai – tuomet ima tirštėti kraujas ir padidėja trombozių ar infarktų pavojus. Šiek tiek pakilusi temperatūra yra normalus mūsų imuniteto atsakas ligai. Ją mažindami mes nuginkluojame organizmą. Jei užklumpa virusas, dažnai galima apsieiti išvis be vaistų – per savaitę žmogus ir taip pasveiks.
Pakenkti gali ir gausiai vartojami vaistai nuo skausmo. Pasaulyje daug žmonių miršta nuo kraujuojančių opų, kurias išprovokuoja skausmą malšinantys vaistai. Yra buvęs atvejis, kad vaistas nuo skausmo buvo išimtas iš apyvartos, nes sukėlė miokardo infarktą.
Žmonių susikurta iliuzija, kad tas pats vaistas gali tikti visiems – irgi didelė problema. Net nereceptinių vaistų negalima ilgai vartoti savarankiškai – taip galima susigadinti ir kepenis, ir inkstus, ir skrandį. Ligonį būtinai turi ištirti gydytojas ir, jei reikia, paskirti tinkamą medikamentą.
Docentas Eduardas Razgauskas, bendrosios praktikos gydytojas
Reklama nekalta - lietuvių vaistų vartojimo įpročiai ydingi nuo tų laikų, kai dar nebuvo reklamos. Jau sovietmečiu, kai užsakinėdavome vaistus, matėsi, kad mūsų vaistų poreikis dešimt kartų didesnis negu kai kurių kitų sovietinių respublikų.
Nereceptiniai vaistai yra pavojingi daliai žmonių, tiems, kurie jautrūs jų veikliosioms medžiagoms. Pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms aspirinas, kurį daugelis laiko nekaltu vaistu, gali sukelti net dusulio priepuolius. Panašiai gali veikti nuo sąnarių skausmo vartojami medikamentai – ibuprofenas, diklofenakas. Taip pat dauguma jų gali stipriai pakenkti skrandžio gleivinei – galimas net gyvybei pavojingas nukraujavimas.
Todėl sakau, kad reklamose mėgstamas pasakymas „Pasitarkite su vaistininku“ iš esmės yra neteisingas. Vaistininkas yra suinteresuotas parduoti – atkalbinėdamas žmogų pirkti medikamentus jis netgi nusižengtų verslo principams. Aš tikiu, kad vaistininkai kartais gali patarti, kaip vartoti vaistus. Bet gydyti turi gydytojai.
Kita vertus, savigyda yra normalus dalykas – apskritai, sprendimą gydytis ar nesigydyti priima pacientas. Pasaulio mokslininkų apskaičiuota, kad 60 proc. pacientų nevykdo gydytojų nurodymų – tai užmiršta, tai nusprendžia padidinti ar sumažinti dozes.
Pagrindinė bėda yra ta, kad visa švietimo sistema nesuformuoja pozityvaus ir aktyvaus požiūrio į sveikatą. Pas mane ateina mamų, kurios prašo atleisti vaiką iš fizinio lavinimo pamokų, tai aš visuomet sakau – kai yra ūmi liga, tada taip, tačiau vėliau mankšta būtina.
Profesorius Jurgis Brėdikis, chirurgas, buvęs sveikatos apsaugos ministras
Yra daug vaistų, kurie veikia neefektyviai ar net nuodija organizmą. Štai ne taip jau seniai mokslininkai įrodė, kad 20 proc. žmonių visiškai neveikia aspirinas. Bet apie tai, kad žmogus gali būti nejautrus ar pernelyg jautrus medikamentui, beveik nekalbama.
Dėl be recepto parduodamų vaistų nesaikingo vartojimo didėja sergamumas. Tais vaistais pasiseka užgesinti ligos simptomus. Tačiau tai tėra gaisro gesinimas, o ne ligos priežasties gydymas. Toliau negydant liga gali pereiti iš ūminės į lėtinę. Lėtinių susirgimų dabar nepaprastai padaugėję ir, svarbiausia, daugėja tų ligų, kurių neįmanoma išgydyti.
Mūsų organizmas yra nuostabus – jis sukurtas, kad būtų sveikas. Gydytojai ar vaistai neišgydo, jie tik tegali padėti. Tik pats organizmas gali save išgydyti, bet tam reikia stimulo. Tas stimulas gali būti ir sveikas maistas, ir mankšta, ir akupunktūra, ir vaistingosios žolelės.
Manau, ateities gydytojai bus tokie universalūs, kad žmones mokės gydyti ne tik cheminiais vaistais, bet ir tais metodais, kurie dabar priskiriami prie liaudies medicinos. Dabar ir Lietuvoje gydytojai gali mokytis tradicinės indų medicinos – ajurvedos principų.
Mokslininkai yra įrodę, kad kai kurias ligas ne prasčiau už vaistus gydo žolelės. Tačiau daugelis medikų yra nusistatę prieš fitoterapiją. Jei kas nors sakydavo, kad žolelės gali padėti sergantiems vėžiu, iškart užčiaupdavo kaip šarlataną. Tačiau dabar mokslininkai laboratorijose ištyrė, kad tikrai yra žolelių, kurios neleidžia daugintis vėžinėms ląstelėms.
Tačiau tikrai dažnai žolelėmis gydo šarlatanai ir sunku atskirti, kas yra pagrįsta medicina. Tačiau mes dedame visas pastangas, kad Sveikatos apsaugos ministerija sudarytų komisiją, kuri įvertintų fitoterapeutų profesionalumą – į tos komisijos darbo grupę įeitų daktaras J.Ruolia, vaistininkas J.Vasiliauskas.
Docentas Arūnas Milašius, KMU Teorinės ir klinikinės farmakologijos katedros vedėjas
Be recepto įsigyjami medikamentai yra jau seniai rinkoje esantys vaistai, kurių saugumas įrodytas ne tik klinikiniais tyrimais, bet ir ilgamete patirtimi. Tačiau juos saugu vartoti tada, kai žmogus nevartoja kitų vaistų ir neturi kitų sveikatos problemų.
Pavyzdžiui, nereceptinių vaistų nuo peršalimo sudėtyje kartais yra pseudoefedrino, kuris nedidelėmis dozėmis žmogui palengvina peršalimo simptomus. Tačiau jeigu tokių vaistų išgers žmogus, kurį kamuoja padidėjęs kraujospūdis, netgi trumpalaikis vartojimas gali turėti rimtų pasekmių – išprovokuoti traukulius, anafilaksinį šoką, širdies ritmo sutrikimas. Gali kilti netgi pavojus gyvybei.
Savo nuožiūra vartojantys vaistų žmonės bent jau turėtų atidžiai perskaityti informacinius lapelius, aklai nepasitikėti vaistininkais, kurie net ne visada gali įvertinti visas sąlygas. Jei ligonis skųsis čiaudėjimu, bet nutylės, kad vartoja vaistų nuo padidėjusio kraujospūdžio, vaistininkas gali rekomenduoti preparatus, kurie, geriami kartu su kraujospūdį mažinančiais vaistais, bus gyvybiškai pavojingi.
Kita blogybė ta, kad nereceptiniai vaistai lengvina simptomus, o tai kartais trukdo pastebėti ligą.
Pavyzdžiui, virškinimo fermentų gali trūkti dėl daugybės rimtų ligų – net vėžio. O žmogus išgeria reklamuojamo vaisto, jam tąkart pagerėja, nesikreipia į gydytoją ir liga negydoma.
Peršalimo simptomai taip pat nėra specifiniai, tokie patys gali būti ir sunkios ligos požymiai. Todėl visada geriausia konsultuotis su gydytoju. Net be recepto parduodamų vaistų pakuotės lapelyje yra įspėjimas pacientui, kad po kelių dienų, jei nepagerėja, jis turėtų kreiptis į šeimos gydytoją.