Sveikatos organizacijos siūlo vienspalves cigarečių pakuotes

1964 metų sausį JAV paskelbtoje išsamioje rūkymo žalos sveikatai studijoje konstatuota: „Rūkydami cigaretes rizikuojate savo sveikata (...), būtina imtis atitinkamų veiksmų šiai padėčiai ištaisyti“. Šis pareiškimas laikomas vienu iš pirmųjų tokio turinio šalies valdžios išplatintų pranešimų.

Pirmųjų griežtų veiksmų kovoje su rūkymu JAV ėmėsi dar 1965 metais. Valstijos pareikalavo, kad ant visų cigarečių pakelių būtų spausdinami įspėjimai apie žalą sveikatai. Nuo tada nerimas dėl rūkymo keliamų problemų ir kova su juo visame pasaulyje tebesitęsia iki šiol, o kiekvienas perkantis cigaretes dabar yra informuotas ir perspėtas, kad renkasi kenksmingą produktą.

2008-ųjų lapkritį Pasaulio sveikatos organizacija svarstė kelių tarptautinės Tabako kontrolės pagrindų konvencijos (angl. Framework Convention on Tobacco Control, FCTC) straipsnių papildymus ir pakeitimus. Pasibaigus susitikimui siūlomi pakeitimai, kaip ir iki tol, liko gairėmis, rekomenduojamojo pobūdžio dokumentais: Europos Sąjungos valstybės narės neprivalo jų laikytis, tačiau panorėjusios – gali.

Vienas iš svarstytų siūlymų – vienspalvės pakuotės. Jeigu šis siūlymas būtų įgyvendintas, visos cigaretės būtų pakuojamos į standartizuotus pakelius. Vieni nuo kitų jie nebesiskirtų logotipais ar spalvomis. Ant pakelio išliktų tik prekės ženklo pavadinimas, kuris, nesvarbu, koks gamintojas ar cigarečių rūšis, būtų rašomas tuo pačiu šriftu, dydžiu, naudojamos tos pačios spalvos (juoda ir balta).

Tabako kompanijos sunerimo dėl tokio galimo cigarečių pakelių išvaizdos pakeitimo, nes, jų teigimu, pakuotė yra esminis ir iš esmės vienintelis tarpusavyje konkuruoti leidžiantis elementas. Ji padeda vartotojui rinktis tarp skirtingų produktų, teikia informaciją, užtikrina kompanijos produkto išskirtinumą rinkoje.

Vienspalvė pakuotė, tabakininkų teigimu, visas šias esmines produkto ypatybes atimtų. Jų nuomone, ilgainiui „vienspalvis pakelis“ sutrikdytų normalią tabako kompanijų konkurenciją, ji netektų prasmės ir sudarytų sąlygas įsigalėti tik vienai tabako kompanijai.

Tabako kompanijos „Philip Morris Baltic“ (PMB) korporacijos reikalų vadovas Lietuvai Dainius Čeplinskas sako, kad PMB sutinka su kertinėmis Tabako kontrolės pagrindų konvencijos nuostatomis ir jos pagrindiniu tikslu – mažinti rūkymo keliamą žalą, tačiau ne su vienspalvės pakuotės įvedimo iniciatyva.

„Esame tikri, kad tokios iniciatyvos įgyvendinimas nėra niekaip pagrįstas ar sietinas su pagrindiniu konvencijos tikslu. Iš esmės tai yra prekių ženklų uždraudimas, kuris sukeltų daug neigiamų padarinių ir prieštarautų intelektinės nuosavybės teisių apsaugai, nuosavybės neliečiamumo principui, sąžiningos konkurencijos apsaugai, taip pat Europos Sąjungos, tarptautinei teisei ir prekybos sutartims“, – vardija Čeplinskas.

Vis dėlto neoficialiai kalbama, kad tie gamintojai, kurie valdo stiprius prekės ženklus, iš dalies yra suinteresuoti kuo didesniais tabako pramonės suvaržymais, nes jie užšaldytų konkurencinę situaciją.

Kol dar buvo leidžiama tabako gaminių reklama, į savo valdomus cigarečių prekės ženklus tabako kompanijos gana daug investavo, jie tapo žinomi vartotojams. „Jeigu prekės ženklų ant pakelių nebeliks, nebeliks ir prasmės konkuruoti. Vienintelis varžytis leisiantis dalykas bus kaina: kas pasiūlys pigesnį produktą, tas ir parduos daugiau. Taigi galiausiai liks tik vienas tabako gamintojas, efektyviausiai gaminantis cigaretes“, – aiškina tarptautinės tabako kompanijos „Japan Tobacco International“ (JTI) viešųjų reikalų vadovas Baltijos šalims Ramūnas Mačius.

Pagrįstų įrodymų nėra

Jis sako, kad tabakui daug apribojimų taikoma dėl kelių priežasčių: siekiant sumažinti šio sveikatai kenksmingo produkto vartojimą, padaryti jį nepatrauklų jaunimui ir kt.

„Mes suprantame, kad tabako produktai kelia pavojų sveikatai, ir sutinkame, kad proporcingas ir suprantamas tabako pramonės reglamentavimas neišvengiamas. Tačiau, nors ir kenksmingas sveikatai, tabakas yra legali prekė, ją galima gaminti, ja galima prekiauti, ją vartoti. JTI nuomone, tų pačių sveikatos politikos tikslų galima pasiekti ir kitomis, alternatyviomis priemonėmis, o ne įvedant dar vieną apribojimą – vienspalvę pakuotę“, – teigia Mačius.

Paskutinis didžiausias tabako pramonės apribojimas – 2003 metais Europos Sąjungoje įsigaliojęs draudimas reklamuoti tabako gaminius per televiziją, radiją, spaudoje, lauko reklamos stenduose ir kitur. Dabar reguliuotojų žvilgsnis krypsta ir į cigarečių pakelius. Uždraudus tabako reklamą jie tapo labiausiai matomu netiesioginės reklamos simboliu: pakelis persimato marškinių kišenėje, rūkantis žmogus dažnai jį laiko rankose, kai sėdi kavinėje, kurios patalpose rūkyti uždrausta, pakelį vis tiek išsitraukia ir pasideda ant stalo.

Svarių įrodymų, kad tabako pakuotė turi įtakos visuomenės sveikatos politikos tikslams, iki šiol nėra. Tą neseniai pripažino ir Didžiosios Britanijos vyriausybė. Praėjusiais metais ji buvo paskelbusi vadinamąjį konsultacijų procesą – viešą diskusiją su tabaku susijusiais klausimais įvairioms interesų grupėms (tabako pramonei, su rūkymu Didžiojoje Britanijoje kovojančioms nevyriausybinėms organizacijoms, medikams ir t. t.).

Diskusiją apibendrinančiame dokumente skelbiami vieno tyrimo, susijusio su jaunų žmonių rūkymu bei rūkymo prevencija, rezultatai. Jie rodo, kad jeigu būtų įvesta vienspalvė pakuotė, maždaug pusė apklaustų jaunuolių galbūt nuspręstų nerūkyti.

„Buvo atlikta daugybė įvairių tyrimų, kurių išvados taip pat įvairios: vieni respondentai sako, kad vienspalvė pakuotė darytų įtaką jų pasirinkimui, kiti teigia, kad ne, nes jie ir taip vienas ar kitas cigaretes renkasi dėl kitokių priežasčių, o ne pagal pakuotę. Tačiau svarių įrodymų, kad vienspalvės pakuotės įvedimas lemtų mažesnį tabako produktų vartojimą, keistų vartotojų elgseną, nėra. Mes niekada nesakome ne, nesipriešiname ir paklūstame reguliavimui, tačiau visą laiką prašome racionalių įrodymų, kad vienas ar kitas draudimas tikrai bus veiksmingas. Svarbiausia, kad tokie sprendimai nebūtų daromi paskubomis, remiantis viena dviem studijomis, atliktomis keliose šalyse, o paskui taikomi visiems“, – aiškina Mačius.

Tabako kompanijos visuomet siūlo alternatyvų, kad ir šiuo vienspalvės pakuotės įvedimo atveju. Jeigu siekiama, kad mažiau rūkytų jauni žmonės, galbūt reikėtų svarstyti galimybę juos bausti (pavyzdžiui, rūkančius nepilnamečius), kurti veiksmingas socialines reklamas, taikyti didesnes baudas tiems, kurie parduoda rūkalus nepilnamečiams, daryti viską, kad jaunam žmogui cigaretė būtų kuo sunkiau pasiekiama.

„Dauguma tyrimų rodo, kad žmonės pradeda rūkyti visai ne dėl gražaus pakelio ar dėl matytos reklamos, o dėl juos supančios aplinkos, tai, kad įsigyti cigarečių nėra sudėtinga, taip pat ir dėl nelegaliai klestinčios prekybos“, – teigia JTI viešųjų reikalų vadovas Baltijos šalims.

Svarstoma, kokių neigiamų padarinių galėtų turėti vienspalvės pakuotės įvedimas. Tabako kompanijos įsitikinusios, kad tai dar labiau atvertų kelius nelegaliai cigarečių gamybai ir prekybai. Kai cigarečių pakuotės bus vienodos, jas padirbti bus daug paprasčiau. PMB atstovas Čeplinskas sako, kad vienspalvės pakuotės taikymas paskatintų ir ryžtingą kainodaros politiką.

Praėjusiame dešimtmetyje vienspalvę pakuotę jau bandyta įvesti Australijoje ir Kanadoje, tačiau dėl pagrįstų įrodymų stokos ji taip ir nebuvo įvesta. Europos Komisija standartizuotą pakuotę įvardija kaip vieną iš svarstytinų galimybių mažinant rūkymo patrauklumą, ypač tarp pradedančiųjų, ir taip vienodai apsaugoti vartotojus visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.

Dabar lieka galioti ant cigarečių pakelių klijuojami perspėjimai, kai kuriose Europos Sąjungos šalyse juos papildo arba keičia grafiniai paveikslėliai. Pirmoji tą nusprendė padaryti Belgija, vėliau prie jos prisijungė Rumunija, Didžioji Britanija. Nuo 2010 metų kovo 1 dienos tokie paveikslėliai turėtų atsirasti ir ant Latvijoje pardavinėjamų cigarečių pakelių.

Kalbos apie vienspalvę pakuotę įvairias diskusijas paskatino ne tik tabako, bet ir alkoholio pramonėje.

Lietuvos aludarių asociacijos prezidentas Saulius Galadauskas įsitikinęs, kad bandymas vienodinti alkoholinių gėrimų etiketes duotų daugiau žalos negu naudos, nes iš visi gėrimai virstų tiesiog alkoholiu kaip svaiginimosi priemone, o vartotojai būtų skatinami rinktis kuo stipresnį ir kuo pigesnį alkoholį. „Tie, kurie vartodami alkoholį, neperžengia visuomenės normų, nekelia grėsmės nei jai, nei savo pačių sveikatai“, – teigia Galadauskas.

Jis nepritaria tabako pramonėje siūlomai įvesti vienspalvės pakuotės idėjai – „nei kaip asociacijos vadovas, nei kaip pilietis“.

„Pakuotė yra pagrindinis, o tabako gaminių atveju ir beveik vienintelis konkuravimo svertas. Kol produktas yra legalus ir jį leidžiama gaminti daugeliui gamintojų, parduoti daugeliui pardavėjų, turi būti leidžiama ir konkuruoti. Manau, smarkiai perlenkta ir su gąsdinimu – įvairiais bauginančiais užrašais ir vaizdais ant cigarečių pakelių. Visi puikiai žinome, kad psichologinis nusiteikimas žmogų kartais veikia kur kas labiau nei vienas ar kitas produktas. Veikia elementari tikėjimo galia ir geriausias to pavyzdys – placebas. Stebiuosi, kad dabar taip populiaru paduoti į teismą įvairių produktų gamintojus, jeigu įtariama, kad juos vartojęs žmogus susirgo arba mirė, bet kol kas niekas į teismą nepadavė valdžios, kuri sąmoningai baugino – ne įspėjo, o baugino – žmones įvairiais užrašais bei šiurpiais vaizdais ir jie galbūt susirgo nuo jiems daromo psichologinio poveikio“, – sako Galadauskas.

Lapkritį Pasaulio sveikatos organizacija svarstė ir dar vieno Tabako kontrolės pagrindų konvencijos straipsnio 5.3 dėl konsultacijų su tabako pramone pakeitimą. Šis straipsnis suteikia galimybę reguliuoti tabako industriją skaidriai, įtraukiant visas suinteresuotas puses, kaip tai numato „geresnio reguliavimo“ (angl. better regulation) koncepcija. Susitikime svarstyta galimybė riboti ar visai uždrausti tabako pramonės dalyvavimą sprendimų priėmimo procese taip nuo galimo neigiamo jos poveikio ir komercinių tikslų apsaugant vartotojus.

Kaip ir siūlymas dėl vienspalvės pakuotės, taip ir siūlymas dėl tabako pramonės pašalinimo iš sprendimų priėmimo proceso nebuvo priimtas. Jis paliktas galioti kaip gairės.

„Manoma, jeigu su tuo, kuris pardavinėja kenksmingą produktą, nesišnekėsi, bus išspręsta daugybė problemų, o sprendimai taps skaidrūs, aiškūs ir teisingi visai visuomenei. Tačiau uždraudus tabako pramonei dalyvauti priimant sprendimų kiltų grėsmė tinkamai įgyvendinti mūsų susitarimą su Europos Sąjungos šalimis narėmis dėl kovos su nelegalia prekyba tabako produktais, be to, netektume vienodos su kitais galimybės ginti savo interesus“, – sako JTI atstovas Mačius.

Panašią nuomonę yra išdėstęs ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Jų teigimu, demokratinėje valstybėje net ir aštriausius požiūrius išreiškiančios interesų grupės turi turėti teisę pasisakyti ir pareikšti savo nuomonę viešus sprendimus priimantiems valdžios subjektams. O iš tabako pramonės tokia teisė būtų atimta.