Pasak Seimo narės Vidos Marijos Čigriejienės, gimdos kaklelio
vėžys, kurį sukelia žmogaus papilomos virusas, užima antrą vietą
pagal paplitimą tarp 35-49 metų amžiaus moterų, o Lietuvoje
sergamumas ir mirštamumas nuo šios onkologinės ligos yra vienas
didžiausių tarp Europos Sąjungos šalių. V.M.Čigriejienės teigimu,
tik 2004 metais mūsų šalyje buvo žengtas pirmas žingsnis, kad
sumažėtų sergamumas nuo gimdos kaklelio vėžio ir pradėta
nacionalinė gimdos kaklelio vėžio patikra.
„Gimdos kaklelio vėžys yra ne tik medicininė, bet ir socialinė
problema. (...) Lietuvoje kiekvienas metais ši liga diagnozuojama
500 moterų, o miršta apie 250-270. Europoje kasmet diagnozuojama 60
tūkst. naujų vėžio atvejų, miršta 30 tūkst. moterų. Afrikoje 79
tūkst. diagnozuojama naujų atvejų, o miršta 62 tūkst. (...)
Pasaulyje kas dvi minutes nuo vėžio miršta viena moteris, Europoje
- kas 18 minučių. Lietuvoje per savaitę miršta 5 moterys, per dieną
maždaug viena moteris (...) Didžiausias sergamumas yra Rytų
Europoje“, - penktadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje
sakė parlamentarė.
V.Čigriejienė pabrėžė, kad ši liga kelia labai didelį
susirūpinimą, tuo labiau, jog pastebima, kad vis dažniau suserga ir
nėščios moterys. Anot Seimo narės, medikai ir politikai turi
susivienyti ir įveikti šią ligą.
„Tylusis žudikas užklumpa vis jaunesnes moteris. Patikra niekad
nenulems to, ką gali nulemti vakcinacija. Atlikdami patikrą galime
diagnozuoti tik esamus pakitimus gimdos kaklelyje, tačiau
prevenciją suprantame daug plačiau. (...) Šita liga nėra paveldima,
ją sukelia virusas, o prieš virusą yra skiepai. (...) Reikia į
skiepijimo kalendorių įvesti ir vakcinavimą nuo gimdos kaklelio
vėžio, biudžete turėtų būti atskira eilutė skiepams. Ir tik taip
galėsime sumažinti sergamumą ikivėžiniais pakitimais ir vėžiu“, -
teigė medikė.
Specialistų skaičiavimais, Vyriausybė privalomojo sveikatos
draudimo fonde galėtų skirti lėšų šių ligų diagnostikai ir gydymui,
kurios vidutiniškai siektų 18-20 mln. per metus. Būtų skiepijamos
11-13 metų mergaitės. Specialistų teigimu, vakcinavimas sergamumą
gimdos kaklelio vėžiu sumažintų 5 kartus, o mirštamumą - net 4
kartus. Be kita ko, vienas litas, investuotas į vakciną, sutaupytų
mažiausiai 10 litų ir išsaugotų šimtus gyvybių kasmet. Pasak
buvusio sveikatos apsaugos ministro Žilvino Padaigos, kurio
vadovavimo metu ir buvo inicijuota gimdos kaklelio vėžio patikra,
moterys šia klastinga liga suserga labai jaunos, todėl kiekviena
vakcinuotoji „laimėtų“ 35 papildomus gyvenimo metus.
VU Pediatrijos centro vadovo profesoriaus Vytauto Usonio
teigimu, šiandien šalyje vykdomos gimdos kaklelio vėžio patikros
yra kontrolė, ankstyvas atpažinimas tos bėdos, kuri jau prasidėjo,
bet kurią belieka tik gydyti. Anot V.Usonio, Lietuvoje vis dar
išlieka problema, kad nieko nedaroma tikrosios profilaktikos -
vakcinavimo ir skiepijimo srityje.
„Jeigu šiandien pradėtume jaunų mergaičių skiepijimą,
apsaugotume jas nuo infekcijos. Tuo pačiu apsaugotume jas nuo
ikivėžinių susirgimų ir vėžio susirgimų ateityje. (...) Vakcinos
yra veiksmingos, vakcinos yra saugios, ir šiandien vakcinų,
skiepijimo diegimo ar nediegimo klausimas yra jau ne medikų, bet
politikų rankose“, - teigė V.Usonis.
Profesorius pažymėjo, kad Lietuvoje reikia priimti strateginį
sprendimą, kad turime pradėti gimdos kaklelio profilaktiką, o
ateityje tai neabejotinai atsipirks.