Užpiltinė, neva gaminamos iš pirmųjų „samagono“ lašų ir iš jaunos rupūžiukės, kurią sugauti reikia iki pirmojo pavasario žaibo, E.Žičkų labai sudomino. Jis paprašė J.Tvarijonaitės, kad ši ir jam duotų gydančiojo skysčio. „Po poros dienų ji man atpylė to brangaus reikalo. Tikrai brangaus – žinau, kad rupūžiukės užpiltinės indelis jai kainavo ne vieną šimtinę“.
E.Žičkus buvo ką tik grįžęs iš filmavimo Sibire, kur per dieną išgerdavo tris antibiotikų piliules. „Sibire dieną – keturiasdešimties laipsnių karštis, naktį temperatūra krenta žemiau nulio, o gyvenome asketiškomis sąlygomis – į tualetą tekdavo pėdinti per lauką. Belikdavo melstis, kad liga nepaūmėtų“, – E.Žičkus pasakoja, kad kartą ryte operatorius jį šnekino, o jis negalėjo pratarti žodžio, nes gerklė buvo taip sutinusi.
„Buvo tokia krizė, kad be antibiotikų negalėjau gyventi. Per tris mėnesius praėjau tris antibiotikų kursus. Jaučiausi prastai, bet vaistai numušdavo temperatūrą ir bent jau galėdavau dirbti“, – tuomet apie gydymąsi liaudiškomis priemonėmis, tokiomis kaip liepžiedžių arbata ar karštos druskos tirpalas jis jau nebegalvojo. Pakakdavo pasikeisti orams ir temperatūra šoktelėdavo iki trisdešimt devynių laipsnių, o nuo pūlių kartais tiesiog springdavo.
J.Tvarijonaitei tokie draugo pasakojimai buvo labai artimi. Pirmąsyk angina ji apsirgo studijuodama, tuomet ėmė sirguliuoti dirbdama modeliu Italijoje. Gydytis nebuvo laiko, tikėjosi – praeis, tačiau pūlinga angina virto nuolatine kankyne.
„Jūs tik nesijuokit – aš net pas žiniuonę į Šiaulius važinėjau. Griebiausi visko, nes labai nenorėjau pjautis gerklės“, – J.Tvarijonaitė prisimena, kad žiniuonė jai ir papasakojo apie iš rupūžės odoje esančių nuodų gaminamą užpilą. Žiniuonė tokių vaistų pati negamino, todėl teko ilgai paieškoti, kol J.Tvarijonaitės sesuo surado žmones, kurie pardavė jai ypatingojo skysčio.
„Sako, operacija turi dvi puses – angina praeina, tačiau visokios ligos eina tiesiai ant plaučių“, – samprotauja E.Žičkus. Jam du gydytojai jau buvo paskyrę operacijos datą. Tačiau trečiasis – daktaras Darius Rauba - patikino, kad skubėti neverta ir dar galima išbandyti naujausius vaistus, gerklės tepimus ir praplovimus. Tačiau tą karštą rugpjūčio dieną E.Žičkus jau buvo beveik pasiryžęs gultis ant operacinio stalo.
Gelsvas skystis, kurio skonis buvo kaip karstelėjusio „samagono“, skeptiškam žurnalistui neatrodė stebuklingas eliksyras. Tačiau vakarop jis nugurkė vieną nemažą šaukštą ne itin skanios rupūžės užpiltinės, o su trimis prasiskalavo gerklę – tik vėliau sužinojo, kad reikėjo naudoti arbatinius šaukštelius, o ne valgomuosius šaukštus.
„Nepasakiau Edvardui, kokią dozę gerti, tai turbūt jis įkalė normaliai. Ten užtenka vos kelių lašų, – prisimena J.Tvarijonaitė. Nepasakė ji ir to, kad tokio gėralo jokiu būdu negalima gerti prieš miegą.
„Širdis ėmė baladotis, purtė drebulys, pylė prakaitas. Bijojau, kad rimtai apsinuodijau, galvojau, gal kviesti greitąją, – E.Žičkus prisimena, kaip košmariškai rupūžės nuodai apnuodijo jo poilsį, – Tačiau rytą pūliai tiesiog išėjo iš gerklės. Tai buvo sveikimo ženklas“.
J.Tvarijonaitė šyptelėjo, išgirdusi apie Edvardo nuotykius: „Man irgi niekas nepasakė, kad negalima vartoti prieš naktį. Pasirodo, visą organizmą tie rupūžės nuodai aktyvuoja. Vietoj kavos rytais galima gerti ir energijos visai dienai bus“.
Po rupūžės nuodų pusryčių besigydantieji jausdavosi normaliai. „Kartais koks drebuliukas pereidavo, tačiau jau po kelių dienų pastebėjau, kad sveikstu. Po savaitės jau nebegėriau antibiotikų“, – televizijos prodiuseriui tai atrodė didžiulis. Dabar į šaldytuve dar tebestovintį užpiltinės likutį, supiltą į majonezo indelį, jis žvelgia kaip į stebuklą. „Jau pusantrų metų man nieko nebėra“, – taria E.Žičkus ir pabeldžia į stalą – dėl visa ko.
J.Tvarijonaitė taip pat rimtai angina nebesirgo, tačiau ji nėra tokia tikra, kad išsigydė rupūžės nuodais. „Aš tada gydžiausi visokiais būdais, nežinau, kuris jų padėjo. Be to, mano sveikata pasitaisė per nėštumą – gal gamtos taip surėdyta. O gal – kaip tiki, taip ir turi. Pastojusi pasakiau sau, kad negaliu sirgti“, – pasakoja praėjusių metų spalį gimusio Tomuko mama.
Šiomis dienomis ji nėra džiugiai nusiteikusi. Pirmą kartą per pusantrų metų suskaudo gerklę ir užsikimšo nosis. Nors temperatūros dar nėra, J.Tvarijonaitė nusipirko kaukę. „Vaikštau kaip kokia seselė prie operacinio stalo. Labai bijau „lialių“ užkrėst“, – J.Tvarijonaitė dabar net negalėtų gerti vaistų, nes maitina kūdikį. Ji tikisi, kad varginanti liga vėl neužpuls visu smarkumu. O jei jau tokia bėda atsitiktų, ji vėl žada gydytis rupūžės nuodais.
Ką apie rupūžės nuodų eliksyrą mano gydytojai? lrytas.lt teiravosi gerklės ligomis sergančius pacientus gydančio Dariaus Raubos ir kinų medicinos specialisto, kineziterapeuto Vitalijaus Naumavičiaus.
Darius Rauba, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vedėjas
Anginos operacija yra dažniausia operacija pasaulyje. Jei būtų idealių priemonių, kaip pasveikti nuo lėtinio uždegimo tonzilėse, operacijų skaičius gerokai sumažėtų.
Angina nėra išgydoma liga. Kai ūmus sirgimas pasibaigia, pakitimai tonzilėse išlieka. Tačiau žmogus gali labai ilgai nejausti ligos simptomų. Viskas priklauso nuo bendro organizmo stiprumo – jei pagerėja mityba, sumažėja stresas, padeda imunitetą stiprinančios priemonės, gali atrodyti, kad ligos nebeliko. Tačiau jei žmogus pervargs ir nusilps, uždegimas gali vėl atsinaujinti. Štai ateina pas mane pacientas ir aiškina tris kartus per pusę metų sirgęs angina ir gėręs antibiotikus. Kai pradedu klausinėti, paaiškėja, kad dieną mokosi, vakarais dirba ir dar į vakarėlius nueina – žinoma, yra pervargęs.
Liaudies medicinos patarimais pasinaudoti tikrai galima. Esu matęs ne vieną pacientą, kuris išbandė visas įmanomas priemones, nes nenorėjo operuotis. Lėtinė angina yra liga, su kuria galima gyventi, jei neatsiranda bėdų – širdies ritmo sutrikimų ar neaiškios kilmės sąnarių skausmų. Liaudiškos priemonės daliai pacientų ligą padeda apraminti.
Žinau, kad žmonės sėkmingai gydosi uždegimą bičių produktu propoliu – sumaišius su vandeniu, juo galima skalauti gerklę. Taip pat dezinfekuojamai veikia arbatos medžio ekstraktas. Gali būti, kad panašų priešuždegiminį poveikį turi ir rupūžės užpilas. Jau vien jo spiritinis pagrindas žudo bakterijas. Jeigu žmogus nuramina gerklėje uždegimą ir sustiprina imuninę sistemą, tai jis anginą ir apramina.
Tačiau nebūtinai dabar kiekvienas angina sergantis turi rupūžę užsiraugti, skalauti gerklę tuo užpilu ir tikėtis, kad padės, nes kažkam kitam padėjo. Gali būti, kad nepadės, nes tai priklauso nuo individualių organizmo savybių.
Vitalijus Naumavičius, kinų medicinos specialistas ir kineziterapeutas
Amerikos, Japonijos, Anglijos mokslininkai rupūžės užpiltinę palyginti daug tyrinėjo. Joje rasta daug cheminių medžiagų ir aprašyti tų medžiagų farmakologiniai efektai. Užpiltinėje yra medžiagų, kurios stiprina širdies raumens veiklą, stimuliuoja kvėpavimo centrus, turi stiprų nuskausminamąjį efektą, gerina kraujotaką, skatina šlapimo išsiskyrimą, mažina uždegimą.
Taip pat buvo nustatyta, jog rupūžės odos spiritinis tirpalas stabdo vėžio ląstelių vystymąsi kontrolinėse laboratorijos pelytėse. Tačiau tolimesni tyrimai parodė, kad toks veikimas nėra pastovus ir nėra ištirta, kokiomis sąlygomis tai veikia, o kokiomis – ne. Dėl to negalima tvirtai pasakyti, kad toks vaistas turi priešvėžinį veikimą.
Tokią informaciją radau rimtoje medicininėje literatūroje – knygoje „Oriental Materia Medica: A Concise Guide“. Ten nurodytos ne tik cheminės medžiagos, bet netgi parašytos tų medžiagų struktūrinės formulės.
Įrodymų, kad taip galima gydyti anginą, nemačiau. Galbūt kai kuriomis sąlygomis toks vaistas gali veikti, tačiau medicinos ir mokslo taisyklė – jei nežinai visų sąlygų, rekomenduoti vartoti negalima. Galima tik teigti, kad toks užpilas tikrai turi priešuždegiminį ir nuskausminantį poveikį.
Tačiau rupūžės užpiltinėje yra stiprių cheminių junginių ir gali būti pavojinga, jei vartoti rekomenduoja medicininio išsilavinimo neturintis žmogus. Bent jau pacientą turėtų stebėti medikas, kuris pagal kraujo ir kitus tyrimus galėtų pasakyti, ar nesidaro blogiau – ypač tuomet, jei žmogus vartoja per dideles dozes.
Be to, mažų rupūžyčių žudymas spirite – labai nekultūringas elgesys. Iš tiesų užtektų nušluostyti rupūžės odą steriliu audiniu ir tą audinį užmerkti spirite. Veikliųjų medžiagų yra rupūžės odos išskyrose.