Kaip rodo rinkos tyrimų instituto „Fessel-GfK Austria“ atlikta
studija, iš apklaustų lietuvių pernai tik 9 proc. buvo pasiskiepiję
nuo erkinio encefalito. Kaimyninėje Latvijoje šis skaičius siekia
39 proc., Estijoje - 18 proc. Austrijoje nuo erkinio encefalito
pasiskiepiję 87 proc. apklaustųjų.
Dažniausiai lietuvių nurodomos priežastys, kodėl jie
nesiskiepija nuo erkinio encefalito: „Niekada nebūnu rizikingose
vietose“, „Niekada anksčiau nepagalvojau apie tai“, „Retai būnu
gamtoje“.
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos
Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėja Nerija Kuprevičienė teigia, kad
sergamumas erkiniu encefalitu didėja visoje Europoje, bet Lietuva,
Latvija ir Estija įvardijamos kaip šalys, kuriose didžiausia rizika
užsikrėsti šia liga.
Minėtoje apklausoje net 63 proc. lietuvių prisipažino, kad
jiems bent kartą buvo įsisiurbusi erkė. Daugeliui - net ne vieną
kartą. Praėjusiais metais erkiniu encefalitu Lietuvoje sirgo 220
žmonių.
„Erkinis encefalitas - viena dažniausiai pasitaikančių nervų
sistemos infekcijų. Tai labai sunki liga, pažeidžianti smegenų
dangalus, galvos ir nugaros smegenis. Kitų virusų
sukeltos nervų sistemos infekcijos dažniausiai pažeidžia tik
smegenų dangalus. Todėl erkinis encefalitas yra viena sunkiausių
nervų sistemos infekcijų, kuria persirgus trečdaliui ligoniui
pasireiškia vidutinio sunkumo arba sunkūs liekamieji reiškiniai -
paralyžiai, psichikos ir koordinacijos sutrikimai“, - sako Kauno
medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė docentė
Auksė Mickienė.
Pasak medikų, vienintelė ir efektyvi priemonė, padedanti
išvengti erkinio encefalito, - skiepai.