Psichologas teigiamai vertino tai, kad bendras vaikų skaičius
ikimokyklinėse įstaigose auga. Anot jo, tokie duomenys yra vienas
iš pačių realistiškiausių visuomenės gerovės kriterijų, tai rodo
visuomenės gyvybingumą. Tačiau psichologui nerimą kelia faktai,
rodantys, kad auga 1-2 metų amžiaus vaikų, lankančių lopšelius, ir
mažylių, paliekamų visą parą dirbančiose įstaigose, dalis.
„Ankstyvas vaiko atitraukimas nuo motinos, šeimos yra didžiulė
rykštė. Lopšelyje-darželyje paliktas mažylis iki ketverių metų
labai neapibrėžtai suvokia tėvų pažadą sugrįžti. Mažylio savijauta
maždaug atitiktų suaugusio žmogaus jausmą, kai artimas žmogus
pasako: žinai aš turiu išvažiuoti ir grįšiu kažkada, bus
greičiausiai pavasaris, tik neaišku kelintais metais“, - apibūdino
A.Atas.
Pasak psichologo, taip yra žaidžiama su vaiko saugumo jausmu,
ko reikėtų labai vengti. „Vaikas gali užaugti nesaugus, o toks
žmogus daro daug visokių negerų dalykų, gali sugadinti savo
gyvenimą ir kitiems problemas kelti“, - paprastai grėsmes išaiškino
A.Atas.
Psichologo nuomone, tokios tendencijos rodo bandymą normalių
žmonių gyvenimą pritaikyti prie komercinės ideologijos, kurioje
žmogus yra sraigtelis ekonominėje mašinoje, ir ne rinka turi
prisitaikyti prie jo poreikių, o žmogus turi prisitaikyti prie
rinkos.
„Dėl to mes savo vaikus pradedame kelių mėnesių ar metų amžiaus
atidavinėti į įstaigas. Tai yra, švelniai tariant, nesusipratimas.
To neturėtų būti. Reikėtų, kad visuomenė atsibustų ir pradėtų
galvoti, ką daro“, - ragino A.Atas.
Pasak psichologo, vaiką leisti į darželį iki ketverių metų yra
tam tikra loterija, kurios rezultatas priklauso nuo daugelio
faktorių - individualios situacijos, vaiko temperamento, šeimos
aplinkybių.
„Nuo ketverių metų galima leisti į darželį, o nuo penkerių -
jau reikia, nes tokio amžiaus vaikas, nelankantis ikimokyklinės
įstaigos, jau šį tą praranda. Nuo ketverių metų lankydamas darželį
vaikas įgauna buvimo tarp žmonių ar socializacijos patirtį, kuri
yra naudinga atėjus į mokyklą. Čia jam iki minimumo sumažėja
adaptacijos problemų. Kai suauga, lankiusieji darželį išsiskiria
tuo, kad jiems yra lengviau būti tarp žmonių. Jie nėra tokie
individualistai. Lankančiam darželį vaikui tikimybė, kad jam
užaugus bus lengviau gyventi su kitais žmonėmis išauga“, - teigė A.Atas.
Kita vertus, psichologas pažymėjo, kad jokio amžiaus vaikui
nederėtų darželyje praleisti 24 valandas per parą veikiančiose
grupėse.
„Įstaigos prisitaiko prie visuomenės poreikių. Valdžia turėtų
galvoti, kaip sudaryti sąlygas motinai būti su vaiku. Toks modelis
yra absurdiškas, kai mama ištisai dirba, o vaikas yra
institucijoje. Tai yra didelė problema“, - sakė A.Atas.
Bendrai situaciją darželiuose vaikų psichologas įvertino
teigiamai. Pasak jo, dažniausiai vaikui problemos kyla dėl
situacijos šeimoje, o ne dėl darželio. „Palyginti su sovietmečiu,
dabar situacija labai pasikeitė. Yra labai gerų ikimokyklinio
ugdymo įstaigų“, - pažymėjo A.Atas.
Kalbėdamas apie vaikų problemų sprendimą, vaikų psichologas
pažymėjo, kad turi keistis valstybinė politika. „Gyvename ne tam,
kad dirbtume, bet dirbame tam, kad gyventume kaip žmonės, o ne kaip
kažkokie robotai, kurie inkubatoriuose ar dar kur pradėsime vaikus
auginti“, - pokalbį baigė psichologas.
Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2009 metų
pradžioje šalyje gyveno 181 tūkst. 1-6 metų amžiaus vaikų, iš jų
95,1 tūkst. lankė ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Mažylių, lankančių
lopšelius, darželius arba jiems skirtas grupes mokyklose, dalis
kasmet didėjo: 2000 metais tokių buvo 41 proc., 2005 metais - 53
proc., 2008 metais - 58 proc.
2008 metų pabaigoje darželius ir specialias mokyklų grupes
lankė 89 tūkst., arba 75 proc., 3-6 metų amžiaus vaikų. 2008 metų
pabaigoje darželius lankė 64 proc. trimečių, 68 proc. keturmečių ir
69 proc. penkiamečių.
Tačiau po truputį daugėja 1-2 metų amžiaus vaikų, lankančių
lopšelius. Praėjusių metų pabaigoje lopšelius lankė 14,7 tūkst.,
arba 24 proc., šios amžiaus grupės vaikų. 2000 metais
tokių buvo tik 14 proc., 2005 metais - 21 proc.
Vaikų skaičius visą parą veikiančiose grupėse per metus išaugo
nuo 3,3 tūkst. iki 5 tūkst., o tokių grupių skaičius - nuo 219 iki
237. Didžioji dalis, net 97 proc., tokių grupių veikė mieste.
Stebima tendencija, kad daugėja šešiamečių, lankančių
priešmokyklinio ugdymo grupes: 2005 metais tokių buvo 86 proc.,
2007 m. - 90 proc., 2008 metais - 91 proc.