Tai numato Seime registruotos Ligos ir motinystės socialinio draudimo
įstatymo pataisos, nustatančios naują ligos pašalpos mokėjimo tvarką.
Pagal ją, pašalpą iš „Sodros“ siūloma mokėti tik nuo šeštos žmogaus
nedarbingumo dienos. Tačiau jeigu ta diena bus savaitgalis arba švenčių
diena, „Sodra“ už ją ligos pašalpos nemokės.
Ligos pašalpą ketvirtą ir penktą kalendorines nedarbingumo dienas mokėtų
darbdavys, o už pirmąsias tris žmogaus ligos dienas nebūtų iš viso mokamos
jokios pašalpos.
Ligos pašalpa, kurią mokėtų darbdavys, negalėtų būti mažesnė negu 80
proc. ir ne didesnė kaip 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.
„Sodros“ mokama ligos pašalpa nesikeičia - ji lieka kaip ir dabar - 85
proc. sergančiojo uždarbio.
Jeigu Seimas naują ligos pašalpos mokėjimo tvarką patvirtintų, ji
įsigaliotų nuo gegužės, o „Sodra“ sutaupytų apie 120 mln. litų.
Tačiau pataisos numato, kad socialiai apdraustam žmogui susirgus iki
pataisų įsigaliojimo, jam nedarbingumo pašalpa būtų skaičiuojama pagal
senąją tvarką.
Dabar ligos pašalpa dvi pirmąsias nedarbingumo dienas yra mokama iš
darbdavio lėšų, o nuo trečiosios dienos nedarbingumo pašalpą - 85 proc.
kompensuojamojo uždarbio - moka „Sodra“.
Po sergančio darbuotojo atleidimo iš darbo jam ir toliau tęsiamas ligos
socialinio draudimo pašalpos mokėjimas (jeigu nesikeičia nedarbingumo
priežastis), nepaisant to, kad šis atleistas asmuo jau nebūtų gavęs darbo
užmokesčio, tad ir nėra prievolės kompensuoti prarastas darbo pajamas iš
„Sodros“ lėšų.