Bendrovės „Nielsen“ tyrimas, kuriame dalyvavo per 28 tūkst. interneto vartotojų iš 52 šalių, rodo, jog lietuviai pripažįsta vitaminų bei maisto papildų svarbą, bet nelinkę jų vartoti kasdien.
Pagal šį rodiklį Lietuva yra tik 33-iojoje vietoje pasaulyje ir 18-ojoje tarp 23 Europos valstybių.
Pasaulyje žmonių, teigiančių, kad vartoja vitaminus kiekvieną dieną, yra 58 proc., o Europoje – 63 proc.
Pagal vartojimo dažnumą stropiausi danai, norvegai ir JAV gyventojai. Šių šalių atstovams vitaminų ir maisto papildų vartojimas tapo kasdieniu įpročiu.
„Iš pirmo žvilgsnio susidaro įspūdis, kad maisto papildai Lietuvoje populiarūs. Bet mūsų šalies gyventojai dažnai užmiršta juos išgerti“, – tikino tyrimų bendrovės „Nielsen“ vadovas Baltijos šalims Artūras Urbonavičius.
Tiki stebuklinga tablete
Daugelis lietuvių vitaminus ir maisto papildus vertina kaip panacėją, todėl priskiria jiems tokių savybių, kokių šie preparatai gali ir neturėti.
Beveik keturi iš penkių mūsų šalies gyventojų teigė, kad vitaminais ir maisto papildais siekia sustiprinti imuninę sistemą.
Baimė susirgti kausto ir lietuvius. Todėl antroji maisto papildų vartojimo priežastis mūsų šalyje – noras apsisaugoti nuo ligų (40 proc.), o trečioji – stengimasis kompensuoti skurdžią mitybą.
„Ši tendencija rodo, kad lietuviai kur kas dažniau griebiasi vitaminų ir maisto papildų siekdami greičiau pasveikti. Taip jie kovoja su prastos mitybos padariniais“, – teigė A.Urbonavičius.
Atbaido didelė kaina
Bendrovės „Nielsen“ tyrimu buvo siekta nustatyti ir priežastis, dėl kurių atsisakoma vartoti vitaminus ir maisto papildus.
Be vitaminų pasaulyje išsiverčia maždaug 49 proc. gyventojų, Europoje – 55 proc., o Lietuvoje – 37 proc.
Tikėtina, kad 63 proc. nevartojančiųjų vitaminų Lietuvoje iš tikrųjų pripažįsta poreikį, bet jų atsisako dėl įvairių priežasčių.
28 proc. šalies gyventojų sunku suprasti, kokius produktus vartoti. Pagal šį rodiklį lietuviai užima 7-ąją vietą pasaulyje.
Dar ketvirtadalis Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad vitaminai ir maisto papildai pernelyg brangūs, todėl už juos neverta mokėti tiek pinigų.
Pagal šį rodiklį Lietuva atsidūrė 6-ojoje vietoje pasaulyje.
Europoje tokių žmonių yra vos 13 proc., o pasaulio vidurkis siekia 14 proc.
Su specialistais nesitaria
„Maisto papildų pasiūla Lietuvoje šiuo metu yra didelė.
Galbūt dėl menkų žinių arba dėl gausios įvairių vitaminų reklamos vartotojai jaučiasi sutrikę“, – svarstė rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ vadovas Baltijos šalims.
Tyrimo rezultatai parodė, kad vartotojų elgseną lemia ne specialistai.
Tiktai 18 procentų apklaustųjų Lietuvoje teigė informaciją apie vitaminus ir maisto papildus gavę iš gydytojo, o 3 procentai – iš vaistininko.
„Lietuviai siekia stiprinti savo imuninę sistemą, bet nepakankamai tuo domisi ir nėra linkę investuoti į ligų prevenciją“, – kalbėjo A.Urbonavičius.
Piliulės gali pakenkti
Profesorius, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas:
„Lietuvos gyventojų mityba nėra racionali. Tyrimai rodo, kad per parą vidutiniškai suvalgoma apie 315 gramų vaisių ir daržovių. Pasaulinės sveikatos organizacijos ekspertai pataria šių produktų (neskaičiuojant bulvių) kasdien vartoti ne mažiau kaip 400 gramų.
Vadinasi, daugeliui trūksta biologiškai vertingų medžiagų, vitaminų, mineralų. Šią spragą galėtų užkamšyti maisto papildai.
Bet juos renkantis negalima pasitikėti vien reklama. Maisto papildų gamintojai ir platintojai dažnai perlenkia lazdą. Net susidaro įspūdis – maisto papildas yra toks geras, kad be jo neįmanoma gyventi.
Tačiau negalima gerti papildo vien tik todėl, kad jis padėjo draugei ar kaimynei. Žmogus turi pirmiausia įvertinti savo mitybą ir sveikatos būklę.
Pavyzdžiui, skeldėjant lūpoms galima įtarti, kad trūksta vitamino B2. Jei šerpetoja oda, tai – vitaminų A ir E trūkumo požymis. Kraujuojančios dantenos rodo, kad trūksta vitamino C. Jei žmogus greitai pavargsta, yra dirglus, jam gali trūkti vitamino B6 ar magnio.
Mėgstančių valgyti riebiai kraujyje gali padidėti cholesterolio kiekis, todėl jiems tiktų polinesočiųjų riebalų rūgštys. Nusilpus regėjimui, gali padėti tiek vitaminas A, tiek mėlynių ekstraktas.
Padauginus maisto papildų gali užklupti liguisti pojūčiai, pavyzdžiui, nuo didelio vitamino A kiekio ima pykinti, niežėti odą, gali pradėti slinkti plaukai. Yra duomenų, kad vitaminas C didina riziką susirgti inkstų akmenlige, ypač tada, jei per parą organizmas gauna daugiau nei vieną gramą šio vitamino.“