Šiuos klausimus lrytas.lt pateikė profesoriui Limui Kupčinskui – Kauno medicinos universiteto klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovui. Gydytojas primena – persivalgymas yra viena iš septynių didžiųjų nuodėmių. Tačiau margučių prie velykinio stalo paskanauti galima ir netgi būtina.
***
– Po velykinių vaišių daugelis skundžiasi skrandžio skausmais. Ką patartumėte žmonėms, kurie nori ir maistu pasimėgauti, ir likti sveiki?
– Pagrindinė taisyklė visiems žinoma – reikia nepersivalgyti. Krikščionys persivalgymą laiko viena iš septynių didžiųjų nuodėmių. Tačiau per Velykas, vieną svarbiausių tikėjimo švenčių, žmonės tą nuodėmę dažnai daro.
Nuo persivalgymo net visiškai sveikam žmogui gali atsirasti daugybė nemalonių simptomų – jis gali kentėti nuo pilvo pūtimo, spazmų, rėmens. O jei gausiai prisivalgęs nueis miegoti, gali sutrikti miegas ir prasidėti skausmai.
– Štai vienoje reklamoje tokia problema sprendžiama paprastai – simpatiška močiutė prie kaloringo maisto lėkštės pasiūlo virškinimą gerinančią tabletę. Kaip vertintumėte tokių vaistų vartojimą?
– Medicininiai preparatai, kuriuose yra kasos fermentų dozė, yra rimta pagalba tiems žmonėms, kurių kasa neišskiria fermentų. Jei juos vartos sveikas žmogus, didelės žalos nebus – fermentų kiekis tokiuose medikamentuose nėra didelis.
Tačiau aš įžiūriu kitą pavojų – tokių vaistų reklamavimas skatina persivalgymą, o persivalgymas turi ilgalaikių neigiamų pasekmių žmogaus sveikatai. Atsiranda nutukimas, cukrinis diabetas, kraujagyslių ir kepenų ligų rizika.
– Kaip vertinate pasninką prieš Velykas? Ar tokios iškrovos dienos yra sveika?
– Iškrovos dienos yra geras dalykas, jei po jų nepersivalgoma. Mažesnis maisto kiekis, mėsos ribojimas yra naudingas šiuolaikinio gyvenimo stiliaus išvargintiems žmonėms. Daugelis žmonių mažai juda, skuba, todėl renkasi greitai pagaminamą maistą, todėl kyla rizika nutukti.
Mūsų lietuviškas kaimo maistas buvo pritaikytas sunkiai fiziškai dirbantiems žmonėms. Tos tradicinės dietos bėda – daržovių trūkumas ir per didelis riebalų kiekis. Dabar, kai sunkiai fiziškai nedirbame, taip riebiai maitintis negerai. Pačia sveikiausia dieta mokslininkai yra pripažinę Viduržemio jūros dietą, kurioje daug daržovių, liesos mėsos, jūros produktų.
Ruošiantys šventinį stalą taip pat turėtų pagalvoti apie sveikos mitybos principus, apie tai, kad verta patiekti daržovių, žuvies patiekalų.
– Galbūt siūlytumėte dėl sveikatos atsisakyti kai kurių tradicinių šventinio stalo patiekalų? Štai ir kiaušiniai juk kelia cholesterolio kiekį kraujyje.
– Tam ir Velykos, kad per jas laikytumėmės tradicijų – tikrintume, kuris margutis stipriausias ir valgytume kiaušinius. Velykiniai kiaušiniai sveikatai nepakenks.
Anksčiau buvo labai gąsdinama, kad trynyje esantis cholesterolis gali prisidėti prie cholesterolio kraujyje didėjimo ir dėl to žmogus rizikuos susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Tačiau dabar kiaušinius mokslininkai jau „reabilitavo“. Žinoma, jie nekenkia tik tuomet, jei valgoma saikingai.
– Ar sveikata gali pašlyti, prisivalgius netinkama suderinto maisto? Kaip vertinate maisto derinimo teorijas?
– Manau, kad per Velykas galima visko paragauti. Vengti reikėtų tik labai kontrastingo maisto – pavyzdžiui, žmogui, kuris sumaišė labai saldų maistą su labai rūgščiu, gali pūsti vidurius.
Jei kas nors nori valgyti griežtai derindamas maisto produktus – tai jo pasirinkimo reikalas. Sveikatai nebus nei ypatingos naudos, nei žalos. Ilgalaikė praktika rodo, kad tai, ar valgysi mėsą kartu su bulvėmis, tėra mitybos raciono smulkmena.
Per evoliuciją žmogaus virškinimasis traktas prisitaikė prie įvairiausio maisto. Žmonės medžiojo žvėris ir rinko vaisius, riešutus, šakneles, paskui išmoko auginti grūdus. Maistas per daugybę amžių labai keitėsi, skirtinguose kraštuose susiformavo skirtingos tradicijos. Pažiūrėkite, kaip skiriasi Viduržemio jūros dieta nuo kinų ar japonų maisto.
Kita vertus, kai kurie žmonės genetiškai turi polinkį netoleruoti kai kurių maisto medžiagų. Daugelio suaugusiųjų plonosiose žarnose trūksta fermento, kuris virškina pieno baltymus – kai kurie net suviduriuoja, išgėrę didesnį pieno kiekį. Keli procentai žmonių netoleruoja grūdų baltymo gliuteno – negali valgyti kviečių, rugių ir miežių.
– Yra medicinos centrų, kuriuose siūlo išsitirti kraują – neva taip galima nustatyti, kokie maisto produktai žmogui netinka. Ar tai tiesa?
– Tos firmos naudoja imunologinius kraujo testus, kurie neva leidžia įtarti vieno ar kito maisto produkto netoleravimą. Medicinoje panašūs testai buvo ištirti gerokai anksčiau. Kodėl jie niekur pasaulyje netapo gydytojų praktikos elementais? Todėl, kad po mėnesio ištyręs tą patį pacientą gausi visiškai skirtingą to paties testo rezultatą.
Tas testas nėra tikslus ir tėra komercijos objektas. Gal kada nors ateityje mokslininkai sukurs geresnį tyrimo metodą. Tačiau dabar dietologai, įtarę maisto produkto netoleravimą, paprasčiausiai pataria žmogui atsisakyti to produkto ir stebi, kas vyksta.
– Kaip virškinimą veikia alkoholis? Ar galima išlenkti taurelę po sočių vaišių?
– Taip, nedideli alkoholio kiekiai iš tiesų gali virškinimą truputėlį pagerinti. Tačiau jeigu vaišėse ragaujama daug alkoholio, tai labai nesunku ir persivalgyti, ir apsinuodyti suvalgius nekokybišką maisto produktą.