Echinokokozė - sunki parazitinė liga, kurią sukelia į žmogaus
organizmą patekusios kaspinuočių lervos. Iki 80 proc. šia liga
susirgusių ir negydomų ligonių miršta per 15 metų. Lietuvoje yra
paplitę E.granulosus, sukeliantis cistinę echinokokozę, ir
E.multilocularis, sukeliantis alveokokinę echinokokozę.
Dažniausiai ligos dariniai - cistos - įsitvirtina kepenyse,
rečiau - plaučiuose ar kituose organuose. Kaip Eltai yra teigusi
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro (ULPKC)
gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė, cistinė echinokokozė yra
lengviau gydoma, ją galima įveikti švitinant, operuojant, vaistais.
Alveokokinė, kaip ir vėžys, gali išplisti į kitus organus.
ULPKC duomenimis, 2008 metais užregistruoti 32 echinokokozės
atvejai: 11 alveokokinės echinokokozės ir 21 - cistinės
echinokokozės atvejai. 2007 metais ši liga buvo nustatyta
12 asmenų, o prieš dešimtmetį ji būdavo diagnozuojama tik
pavieniams asmenims.
2004-2008 metų duomenys rodo, kad didžiąją echinokokozės dalį
sudaro cistinė echinokokozė, tačiau per šiuos metus labai išaugo
sergamumo sunkesne šios ligos forma - alveokokine echinokokoze
rodiklis: nuo 0,03 iki 0,32 atvejo, tenkančio 100 tūkst. gyventojų.
2005-2007 metais alveokokinė echinokokozė sudarė trečdalį visų
echinokokozės atvejų, o 2008 metais - jau daugiau nei pusę,
teigiama pranešime.
Anot ULPKC specialistų, ši grėsminga liga dažniau nustatoma
vyresniame amžiuje, tai yra 55-64 ir per 65 metų amžiaus žmonėms.
Tai yra lėtiniai susirgimai, kurių inkubacinis periodas gali trukti
nuo kelių mėnesių iki 5-15 metų.
Statistikos duomenimis, tarp užsikrėtusių echinokokoze daugiau
yra kaimo nei miesto gyventojų. Specialistai tai aiškina tuo, kad
pagrindiniai šios infekcijos platintojai yra rudosios lapės, šunys,
katės.
Echinokokozės atvejai per 1996-2008 metus užregistruoti 29
Lietuvos rajonuose. Daug echinokokozės atvejų registruojama
Lietuvos šiaurės vakarų ir šiaurės rytų rajonuose, kur nustatyta
padidėjusi rudųjų lapių populiacija.
Tačiau per visus šiuos metus daugiausia echinokokozės atvejų
užregistruota Vilniaus rajone - tai yra 46 atvejai, arba 39 proc.,
visų atvejų Lietuvoje.
Specialistai išskiria tokius pagrindinius veiksnius, kurie
lemia žmonių susirgimo echinokokoze didėjimą: lapių, šunų
populiacijos augimas bei jų užsikrėtimo didėjimas, netinkamas šunų
laikymas bei priežiūra, aplinkos teršimas šunų išmatomis, didelis
echinokokų kiaušinėlių atsparumas aplinkoje, nepakankamas
visuomenės, šunų augintojų sanitarinis švietimas, savišvieta, taip
pat sergamumo padidėjimui įtakos turėjo ir pagerėjusi ligos
diagnostika bei susirgimų registracija.
Užsikrėsti echinokokoze galima visus metus, kadangi echinokokų
kiaušinėliai yra atsparūs ir ilgai išsilaiko gyvybingi aplinkoje,
tačiau yra periodai, kurių metu išauga rizika užsikrėsti. Tai yra
laukinių uogų ir augalų rinkimo, medžioklės, ūkininkavimo sezonu.
Susirgti šia liga rizikuojama užvalgius neplautų miško uogų
arba kolektyviniame sode nukritusių vaisių, išgėrus nevirinto
vandens, suvalgius neplautą daržovę, kuri buvo laistoma užkrėstu
vandeniu, ir pan.
Užsikrėsti galima glostant, žaidžiant su užsikrėtusiu šunimi ar
kitu gyvūnu, ant kurio kailio ar liežuvio gali būti echinokokų
kiaušinėlių. Net ir sveikas gyvūnas gali būti infekcijos šaltinis,
kai ant jo kailio ar liežuvio echinokoko kiaušinėliai patenka per
užterštą aplinką ar užsikrėtusius gyvūnus.
Ligos sukėlėjai ant maisto, namų apyvokos daiktų gali patekti
per užterštas rankas, su dulkėmis, juos gali pernešti vabzdžiai,
musės, paukščiai, tarakonai.
Apsisaugoti nuo šios grėsmingos ligos nesunku, tereikia
laikytis asmens higienos - plauti rankas, daržoves, vaisius, uogas,
taip pat neleisti šunims laižyti lėkščių, veido.