Lietuviai neįvertina erkių keliamos grėsmės. Tai atskleidė rinkos tyrimų instituto „FesselGfK Austria“ atlikta studija.
„Niekada nebūnu rizikingose vietose“, „Niekada anksčiau nesusimąsčiau apie tai“, „Retai būnu gamtoje“, – dažniausiai taip Lietuvos gyventojai atsako į klausimą, kodėl nesiskiepija nuo erkinio encefalito.
Iš apklaustų lietuvių 2008 metais tik 9 proc. buvo pasiskiepiję nuo erkinio encefalito. Kaimyninėje Latvijoje šis skaičius siekia 39 proc., Estijoje – 18 proc.
Tuo tarpu Austrijoje nuo erkinio encefalito yra pasiskiepiję 87 proc. apklaustųjų.
Medikus džiugina tik tai, kad pasiskiepijusiųjų po truputį daugėja – 2006 metais Lietuvoje tokių buvo tik 6 proc.
Pavojus tyko visur
Gal lietuviams skiepytis neverta, nes jiems negresia erkinis encefalitas?
„Sergamumas erkiniu encefalitu didėja visoje Europoje, bet Lietuva, Latvija ir Estija įvardijamos kaip šalys, kuriose kyla didžiausia rizika užsikrėsti šia liga“, – tikino Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėja Nerija Kuprevičienė.
Pernai erkiniu encefalitu Lietuvoje susirgo 220 žmonių. Daugiausia – Kauno, Alytaus, Panevėžio ir Šiaulių apskrityse.
Nors ligą perduodančių erkių vienur yra daugiau, kitur – mažiau, užsikrėsti erkiniu encefalitu galima visoje šalyje.
Kuo pavojinga ši liga? „Tai viena sunkiausių nervų sistemos infekcijų, kuri pažeidžia smegenų dangalus, galvos ir nugaros smegenis“, – tikino Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė Auksė Mickienė.
Gali sutrikti psichika
Liga nepraeina be pėdsakų – persirgus ja, dažną žmogų kamuoja vidutinio sunkumo arba sunkūs liekamieji reiškiniai – galvos skausmas, atminties pablogėjimas, miego sutrikimai, paralyžius, psichikos ir koordinacijos sutrikimai.
Jeigu infekcija pažeidžia galvos smegenis, gali sutrikti kalba, mąstymas, klausa, rega, judesiai, kvėpavimas, kitos funkcijos. Nuo erkinio encefalito miršta 2 proc. ligonių.
Kuo žmogus vyresnis, tuo didesnė tikimybė, kad jis susirgs vidutinio sunkumo ir sunkia erkinio encefalito forma.
Nuo šios ligos nėra apsaugoti ir vaikai. Žinomas atvejis, kai susirgo 8 savaičių kūdikis.
Net 63 proc. apklaustų lietuvių prisipažino, kad jiems bent kartą buvo įsisiurbusi erkė. Daugeliui – net ne vieną kartą.
Nuo ligos apsaugo skiepai
Aktyvusis erkių periodas šalyje trunka nuo kovo pabaigos iki lapkričio vidurio. Didžiausias jų aktyvumas – gegužės ir birželio mėnesiais. O antroji aktyvumo banga – rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.
Ką reikia žinoti į gamtą susiruošusiam žmogui? Pirmiausia – tinkamai apsirengti. Drabužiai turi būti šviesūs ir ilgomis rankovėmis, kelnių klešnės turi būti prispaustos prie kūno kojinėmis ar aulinukais.
Jeigu erkė įsisiurbė, reikia kuo greičiau ją pašalinti. Geriausia tai daryti pincetu, po to dezinfekuoti žaizdą.
Prieš traukiant erkę įkąstos vietos negalima tepti riebalais.
Tačiau ir šios priemonės ne visada padeda išvengti erkinio encefalito. Vienintelė efektyvi priemonė – skiepai.
Trys vakcinos dozės sudaro patikimą apsaugą nuo klastingos ligos. Viena skiepo dozė kainuoja apie 90 litų.