Viskas prasidėjo nuo viešo Sveikatos apsaugos ministerijos
(SAM) pareiškimo, kad siekiant taupyti lėšas ir pagerinti sistemos
valdymą Lietuvos AIDS centras bus sujungtas su Užkrečiamųjų ligų
profilaktikos ir kontrolės centru (ULPKC). Į tai itin jautriai
reagavo pacientai.
Kaip Eltai teigė Lietuvos užsikrėtusiuosius ŽIV bei sergančius
AIDS pacientus ir jų artimuosius vienijančios nevyriausybinės
organizacijos (NVO) „Pozityvus gyvenimas“ vadovas Jurgis Andriuška,
praėjusį ketvirtadienį jie sužinojo apie planus išformuoti Lietuvos
AIDS centro ambulatorijos skyrių.
„Praėjusį ketvirtadienį AIDS centre vyko susitikimas ir jų buvo
pasakyta, kad ruošiamasi išformuoti ambulatoriją ir mus išmėtyti
pas infektologus (...) Tai sukėlė nerimą. Aš pats buvau prižiūrimas
infektologų (Vilniuje - ELTA). Ten nėra jokių sąlygų, ligoninė yra
sena. Ji laukia perkėlimo į Santariškes, tad dabar išformuoti
sukurtą ambulatorijos struktūrą, kuri yra kokybiška, joje yra
užtikrinta duomenų apsauga, tikrai nėra tikslinga“, - sakė J.Andriuška.
Anot jo, išformavus esamą Lietuvos AIDS centro ambulatorinės
sveikatos priežiūros sistemą, padidėtų ŽIV protrūkio rizika.
Pacientai atkreipia dėmesį, kad Vilniuje Lietuvos AIDS centro
ambulatorijos skyrius dirba su socialinės rizikos grupių žmonėmis,
neretai neturinčiais jokio draudimo. Panaikinus šią vienintelę
instituciją, žmonėms su ŽIV ir AIDS integruotos švietimo,
profilaktikos, diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos paslaugos
taps sunkiai arba visai neprieinamos, teigiama jų pranešime.
Pasak J.Andriuškos, dėl visuomenės ir net tarp gydytojų
paplitusios netolerancijos žmonės su ŽIV bus priversti slėpti savo
diagnozę.
„Mes žinome nemažai atvejų, kai net kai kurie medikai gana
negatyviai žiūri į infekuotuosius ŽIV ir sergančiuosius AIDS. Taigi
žmonės nepasisakytų šeimos gydytojams, kad jie yra infekuoti.
Padaugėtų slepiančiųjų savo diagnozę, kuri išryškėtų tik
vėliausioje stadijoje, kai pasireiškia gretutinės ligos. (...)
Esant nuolatinei medikų priežiūrai, ŽIV yra kontroliuojamas, kai to
nėra, jis lengviau persiduoda“, - teigė NVO vadovas.
Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Rimantas Remeika teigia,
kad pacientai yra suklaidinti. „Sveikatos apsaugos ministerija
pasisako už tai, kad reikia sustiprinti darbą su pacientais ir
pagerinti infekuotiesiems ir sergantiesiems gydymo prieinamumą“, -
sakė R.Remeika.
„Kaip gali biudžetinė įstaiga užsiimti dar ir gydymu? Dabar
AIDS centras turi užsiimti prevencija - turi mokymus,
rekomendacijas, statistiką rengti, bet neužsiimti gydymu. Tuo turi
užsiimti ligoninė. Dabar lyg ir yra vienintelis kabinetas Vilniuje,
taigi prieinamumas žmonėms gydytis faktiškai yra uždarytas. Yra
infekcinės ligoninės, kurios gali atidaryti skyrius ir priimti
žmones ir Kaune, ir Klaipėdoje“, - kalbėjo R.Remeika.
Pasak SAM atstovo, šiuo metu vyksta intensyvios diskusijos apie
tai, kaip padidinti ambulatorinės priežiūros paslaugų prieinamumą.
„Jei bus nuspręsta, kad geriau ambulatoriją laikyti prie
biudžetinės įstaigos, gal ir liks, bet aš manau, kad tam turėtų
eiti finansavimas iš ligonių kasų“, - teigė R.Remeika.
Pacientai savo ruožtu tikina neginantys kurios nors
institucijos, jiems, pasak J.Andriuškos, reikia, kad būtų
užtikrinta reikiama pagalba. „Žinoma, sutinkame, kad reikia daugiau
ambulatorinės priežiūros centrų. Šiuo metu Šiauliuose yra
laboratorija ir prie jos yra ambulatorija, panaši, kaip Lietuvos
AIDS centre. Klaipėdoje prie Jūrininkų ligoninės yra Lietuvos AIDS
centro padalinys. Ten situacija tragiška, nes nėra finansavimo,
patalpos apleistos. Ten reikėtų lėšų, investuoti padaryti normalų
centrą“, - sakė J.Andriuška.
Asociacijos „Pozityvus gyvenimas“ vadovas teigė, jog pacientams
šiuo metu ypač trūksta socialinės, psichologinės pagalbos. „Tai yra
labai svarbu, kai žmogus sužino, kad jis yra ŽIV nešiotojas, jam
iškart kyla daugybė klausimų, depresija. Mane suranda žmonės per
internetą ir rašo laiškus, aš daug su kuo bendrauju telefonu.
Tokiuose centruose galėtų dirbti ir infekuotieji, į kuriuos galėtų
kreiptis žmonės, atlikę ŽIV testą, ir pasiklausti kad ir tokių
paprasčiausių klausimų: kaip tu gyveni su ŽIV infekcija? Kaip tu
susidoroji? Galima gyventi su tuo - žmonės ir gimdo vaikus, ir
planuoja šeimą. Tik su pacientais turi dirbti visa komanda -
gydytojai, psichologai“, - sakė J.Andriuška.
Lietuvos AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas teigia, kad
per kraują ir lytiškai plintančių infekcijų, tokių kaip ŽIV ir
hepatitai, plitimą skatina karai, socialiniai nestabilumai,
socialinės pertvarkos, kai vieni skursta, kiti keičia darbą,
migracija. Dabartinė situacija dėl bendro ekonominio sunkmečio
pasaulyje yra labai nepalanki, įvertino ekspertas.
„Vienas ŽIV ligonis vidutiniškai gyvena 20 metų, per tiek laiko
jo gydymas atsieina 1 mln. (litų - ELTA). Nustatyta, kad pasaulyje
tuo metu, kai du žmonės pradedami gydyti nuo ŽIV, penki užsikrečia.
Farmacijos kompanijoms tai yra gerai, bet visuomenei laikas
galvoti, ką dar daugiau reikėtų padaryti, tai negali tęstis be
galo, kaip ir su kitomis ligomis. Jeigu neskirsime dėmesio
prevencijai ir darbui su tikslinėmis grupėmis, paprasčiausiai
bankrutuosime“, - kalbėjo S.Čaplinskas.
Lietuvos AIDS centro vadovas pažymėjo, kad šios grėsmės negali
įveikti vien medikai, politikai ar žiniasklaida. „Pagrindinė
priežastis, kodėl ŽIV infekcija plinta visame pasaulyje, yra
stereotipinis mąstymas, kad jei aš, mano vaikai nevartojame
narkotikų, neturime reikalų su teisėsauga, gyvename normalų,
monogamišką lytinį gyvenimą, mūsų tai neliečia. Esant šiandieninei
socialinei ekonominei situacijos reikia turėti platų mąstymą ir
matymą ir suvokti, kad iki minimumo negalima nukirsti šitos
sudėtingos socialinės ligos prevencijos, tarp jų apsunkinti gydymą
ir darbą su rizikos grupėmis. Aš nekalbu apie tai, kad reikia ypač
didinti lėšas, visur jų reikia, bet turėtume matyti bent prioritetą
šioje srityje“, - teigė S.Čaplinskas.
Lietuvos AIDS centro direktorius kategoriškai atsisakė
komentuoti planus jo vadovaujamą instituciją sujungti su ULPKC.
„Negaliu komentuoti, nes kol kas nėra ministro įsakymo ir net jo
projekto. Ligonių susirūpinimas yra kita šneka, jie reaguoja į tai,
kas pasirodė viešojoje erdvėje“, - sakė S.Čaplinskas.
Tuo tarpu sveikatos apsaugos ministro patarėjas R.Remeika
sakė, kad vienai ligai turėti centrą su 90 žmonių netikslinga, tuo
tarpu, kai su visomis kitomis užkrečiamosiomis ligomis dirba 40
žmonių.
„Daugelyje šalių yra bendri visas užkrečiamąsias ligas
kuruojantys centrai. Sujungus centrus būtų efektyviau panaudojamos
lėšos, būtų vienas registras, o ne du kaip dabar“, - priežastis
vardino SAM atstovas.
Anot jo, tokią mintį palaiko Vilniaus universiteto Infekcinių
ligų ir mikrobiologijos klinikos vedėjas prof. habil. dr. Arvydas
Ambrozaitis ir Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų
klinikos vadovas prof., habil. dr. Alvydas Laiškonis.
„Kaip sujungti, vyksta tam tikros diskusijos. Prie AIDS centro
yra ir narkomanų psichologinė, socialinė reabilitacija, o
narkomanija nėra užkrečiamoji liga. (...) Matyt, jie virs į viešąją
įstaigą, kad toliau tęstų darbą net galbūt efektyviau, nes galės
gauti, sakykime, fondų pagalbą“, - teigė R.Remeika.