Pernai rugpjūčio 25 - spalio 5 dienomis apklausus 4777 gyventojus nuo 15
iki 64 metų paaiškėjo, jog bent kartą gyvenime narkotinių ar psichotropinių
medžiagų bandė 12,5 proc. apklaustųjų, per pastaruosius metus - 6,2 proc.,
per pastarąjį mėnesį - 1,5 proc.
Tyrimo duomenimis, per ketverius metus sumažėjo narkotikų vartojimo
skirtumas tarp lyčių, t.y. sparčiau daugėja su narkotikais susiduriančių
moterų nei vyrų. 2004-aisiais atlikta analogiška apklausa parodė, jog bent
kartą narkotikų bandė 13 proc. vyrų ir 3,8 proc. moterų, tuo metu pernai
vyrų buvo 16,4 proc., o moterų - 9,2 proc.
„Tai nėra ta sritis, kai moterys turėtų lygiuotis į vyrus“, -
ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Narkotikų kontrolės departamento
direktorė Audronė Astrauskienė.
Pasak jos, kita paaiškėjusi tendencija - per ketverius metus narkotikus
ėmė vartoti vis jaunesni žmonės: anksčiau vartojimo „pikas“ buvo siejamas su
20-21 metų amžiaus riba, šiuo metu daugiausia vartoja 18-19 metų jaunuoliai.
Atlikus apklausą paaiškėjo ir tai, jog, skirtingai nei 2004-aisiais,
narkotikų vartojimas paplito į mažesnius miestus, kaimo vietoves, ir dauguma
vartojančiųjų šiuo metu nėra susikoncentravę trijuose didžiuosiuose šalies
miestuose. Pernai didžiausias paplitimas stebimas rajonų centruose ir
miesteliuose (14,9 proc., 2004-aisiais - 6,6 proc.), o ne Vilniuje, Kaune ir
Klaipėdoje (visuose bendrai 13,3 proc., 2004-aisiais - 12,9 proc.).
Labiausiai vartojimas paplitęs Panevėžio, Klaipėdos ir Tauragės apskrityse.
Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos Sąjungos (ES) šalių, labiausiai
paplitęs narkotikas - kanapės. Jų pernai bent kartą gyvenime bandė 11,9
proc. (2004 metais - 7,6 proc.), per pastaruosius metus - 5,6 proc. (2004
metais - 2,2 proc.), per pastarąjį mėnesį - 1,2 proc. (2004 metais - 0,7
proc.).
Šis svaigalas darosi vis populiaresnis ypač tarp moterų - nuo 2004-ųjų
kanapes bent kartą gyvenime rūkiusių moterų padaugėjo beveik dvigubai: nuo
3,4 iki 8,5 proc. Vyrų, bent kartą bandžiusių kanapes, padaugėjo nuo 12,1
proc. iki 15,8 proc. Tyrimo duomenimis, kanapių bandė kas trečias jaunas
vyras ir kas šešta jauna moteris. Jauniausias respondentas, vartojęs
kanapes, buvo 12 metų amžiaus.
A.Astrauskienės teigimu, ES kanapių vartojimo vidurkis atskiroje šalyje -
20 proc. Lietuva kol kas jo nepasiekė, tačiau tikėtina, kad kanapių
vartojimas, anot jos, dar augs.
Antroje vietoje pagal paplitimą Lietuvoje, skirtingai nei senesnėse ES
narėse, yra ekstazi, dažniausiai vartojamas klubuose, vakarėliuose ir
panašiose pasilinksminimo vietose. Jo 2008-aisiais sakė bent kartą bandę 2,1
proc. respondentų, tuo metu 2004-aisiais tokių buvo 1 proc.
Svaiginimasis ekstazi taip pat, kaip ir kanapių, sparčiausiai plinta tarp
moterų. Per 4 metus, tyrimo duomenimis, šios medžiagos vartojimas (bent
kartą bandžiusių) vyrų tarpe išaugo 1,7 karto (nuo 1,5 iki 5,6 proc.),
moterų - 3 kartus (nuo 0,5 iki 1,7 proc.).
Kitų narkotikų vartojimas 2004-2008 metais paplito nežymiai: bent kartą
bandžiusių amfetaminą padaugėjo nuo 1,1 iki 1,6 proc., kokainą - nuo 0,4 iki
0,5 proc., heroiną - sumažėjo nuo 0,3 iki 0,2 proc., LSD - paaugo nuo 0,3
iki 0,5 proc., haliucinogeninių grybų vartojimas sumažėjo nuo 0,5 iki 0,3
proc.
Vakarų Europos šalyse šiuo metu, pasak A.Astrauskienės, ypač plinta
brangaus ir sunkiai prieinamo kokaino vartojimas - pastebima „kokaino
epidemija“, tačiau Lietuvai ši tendencija nebūdinga.
Rūkymo plitimo tendencija taip pat nėra tokia akivaizdi kaip kanapių ar
ekstazi. Apklausos duomenimis, 2 trečdaliai (66 proc.) šalies gyventojų rūkė
nors kartą gyvenime, per pastarąjį mėnesį rūkė beveik trečdalis (31,5
porc.). Tačiau populiarėja rūkymas dideliais kiekiais, tai yra, surūkančiųjų
daugiau nei 21 cigaretės per dieną skaičius.
Lietuva pirmauja Europoje pagal alkoholio vartojimą: 87 proc. respondentų
atsakė jo ragavę per pastaruosius metus, o per pastarąjį mėnesį - 62 proc.
Moterų ir vyrų gėrimas skiriasi nedaug - iki 9-10 proc. Dažniausiai
Lietuvos gyventojai geria alų, sidrą, rečiau - stipresnius gėrimus.
Alkoholis labiausiai paplitęs tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių
apklaustųjų, miestų , rajono centrų gyventojų, mažiau - tarp kaimo
gyventojų.
Apklausa taip pat parodė pasikeitusias visuomenės nuostatas: šiuo metu
dauguma gyventojų (45 proc.) narkotikus vartojančius asmenis laiko labiau
ligoniais nei narkomanais, nors prieš 4-erius metus buvo atvirkščiai.
Dvigubai sumažėjo žmonių, manančių, kad narkotikus vartoti madinga
(2004-aisiais jų buvo 25 proc., o pernai - 13 proc.), taip pat tų, kurie
sutiktų, kad reiktų leisti legaliai rūkyti hašišą, marihuaną ir heroiną.
Vis daugiau respondentų teigia žinantys narkotikų vartojimo pasekmes (90
proc.).