„Nieko naujo nepasakyta. Kritika teisinga, reforma būtina“, -
Lietuvos radijui penktadienį sakė ministras, pridūręs, kad Pasaulio
banko ataskaita nėra kritika, o tiesiog - „realios situacijos
apibūdinimas“.
Pasak ministro, tokią situaciją, kurią jis palygino su nemylimu
sūnumi, jo vadovaujama Sveikatos apsaugos ministerija paveldėjo.
Anot A.Čapliko, visos problemos iki šiol buvo sprendžiamos tik
finansinėmis injekcijomis.
Ataskaitoje, kurią Pasaulio bankas paskelbs kitą savaitę,
ekspertai pabrėžia, kad lėšos sveikatos apsaugos srityje naudojamos
netinkamai - didinant finansavimą sveikatos apsaugai daugiausia
keliami medikų atlyginimai, o paslaugų kokybė išlieka ta pati.
Anot ekspertų, reikėtų labiau gerinti darbo kokybę. Taip pat
trūksta kontrolės, kad gydymo įstaigos būtų atsakingos už savo
suteiktas paslaugas.
Pasaulio bankas teigia, kad Lietuvoje ne tik per daug
ligoninių, tačiau dalis jų - per mažos, kad teiktų visas
reikalingas paslaugas. Be to, daugiau pacientų turėtų būti gydoma
ambulatoriškai. Taip pat teigiama, kad Lietuvoje sveikatos apsaugos
sistemą reiktų orientuoti į ankstyvąją diagnostiką bei gydymą
pirminės priežiūros įstaigose - tai Lietuvoje šiuo metu yra menkai
išvystyta.
Vilniaus universiteto socialinių mokslų docento Romo Lazutkos
teigimu, Pasaulio banko ekspertai be reikalo priekaištauja dėl
didinamo finansavimo - pagal bendrą vidaus produktą sveikatos
apsaugai Lietuvoje skiriama beveik dvigubai mažiau nei kitose ES
narėse.
Anot R.Lazutkos, priekaištai dėl gydytojų atlyginimų taip pat
neteisingi - juos net juokinga lyginti su kitų Vakarų valstybių
medikų atlyginimais.
Tad ekspertas teigė, kad finansavimą būtina didinti ir toliau,
tačiau būtina sutvarkyti ir finansavimo efektyvumą.
lrt.lt duomenimis, Lietuvoje vienam gyventojui tenka maždaug 60
proc. daugiau gydytojų nei vidutiniškai ES. Pasaulio banko
ekspertai priduria, kad ligoninių pagal gyventojų skaičių yra
dvigubai daugiau nei kitose ES šalyse. Lietuvoje šiuo metu 100
tūkst. gyventojų tenka 5 ligoninės.