Kaip Eltai teigė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės
centro (ULPKC) medicinos entomologė Milda Žygutienė, dauguma uodų
kiaušinių, lervų žiemoja įdaubose, ir tuo metu, kai jos užsipildo
vandeniu, pradeda ristis ir vystytis.
„Per šių metų pavasarinę sausrą prognozavau, kad šiemet bus
ramu, nes sąlygos jiems buvo tikrai nepalankios, bet dabar, kai
pasipylė lietūs, situacija pasikeitė. Yra drėgna, ir temperatūra
puikiai tinka jų vystymuisi, tad nieko gero planuojantiems
atostogas gamtoje birželio pabaigoje, liepą, negaliu pažadėti. Uodų
gamtoje tada turėtų pasirodyti nemažai“, - sakė M.Žygutienė.
Lietuvoje gyvena apie 30 uodų rūšių. Ekspertė, pristatydami
uodų įvairovę mūsų šalyje, kalba apie tris pagrindines uodų gentis.
Viena jų - rūsiniai, arba miesto uodai. Šie puola žiemą vasarą.
M.Žygutienė juos pristato kaip pačius nešvariausius uodus, mat jie
gali veistis net ir srutose, svarbu, kad būtų vandens. Tai - miesto
uodai, kurie ypač mėgsta rūsius po vandentiekio ar kanalizacijų
avarijų.
„Šitie uodai buvo tik tam tikrose vietovėse, o paskui pradėjo
labai sėkmingai plisti kartu su civilizacija per didmiesčius. Buvo
laikas, kai kanalizacinių vandentiekio avarijų daugiabučiuose labai
dažnai pasitaikydavo, būdavo užpilami rūsiai, tai uodams labai
patinka. Rūsiuose yra šildoma žiemą vasarą, čia jiems yra labai
geras mikroklimatas, ir skraido jie laiptinėmis, liftais važinėja,
į butus patenka ir net per Naujuosius metus gali įgelti“, - sakė
entomologė.
Pasak jos, maliariniai uodai yra tikra priešingybė murziniems
gentainiams iš miesto. Jie yra labai švarą mėgstantys uodai. Ieško
vandens telkinio, kurio vanduo būtų gerai saulės apšviestas ir
nesūrus, nerūgštus. Nors šie uodai ir išrankūs, bet aplinka
Lietuvoje jiems visai palanki, pas mus apie pusė vandens telkinių
yra tinkami jiems veistis.
Maliarinių uodų pavadinimas išduoda, kad šie uodai gali
platinti infekcinę ligą maliariją. Lietuvos maliariniai uodai to
nedaro. Vietinių maliarijos atvejų neturime.
Trečioji gentis - miško uodai. Pasak M.Žygutienės, šių yra
daugiausia. Daugiau nei 80 proc. uodų, kurie puola žmogų lauke, yra
būtent miško uodai. Jie elgiasi skirtingai pagal savo rūšį. Vieni
mėgsta rūgštesnius vandenis, kiti - šarmingesnius. Vieni yra
šaltamėgiai ir išsivysto anksti pavasarį balose, kurios susidaro
sniegui tirpstant, bet jų nebūna vėliau vasarą. Kiti atvirkščiai -
pasirodo atšilus.
ULPKC ekspertė paaiškino, kad kanda tik uodo patelės. „Patinai
- nekalti sutvėrimai, jie ateina į šį pasaulį tik patelei
apvaisinti ir po to žūsta. Ir maitinasi jie labai romantiškai:
rasos lašeliais ir nektaru“, - sakė M.Žygutienė.
Ekspertė pastebi, kad krauju mintančios uodės suįžūlėjo.
„Dauguma senesnių vadovėlių rašo, kad daugiausia uodų yra saulei
patekant ir leidžiantis, bet pastebime, kad ir dieną jie gana
gausiai puola. Uodai nemėgsta saulės, tiesioginiai saulės
spinduliai juos žudančiai veikia, bet instinktas maitintis yra
stipresnis už savisaugą“, - sakė M.Žygutienė.
Vienus žmones uodai labiau puola nei kitus. Pasak medicinos
entomologės, taip yra todėl, kad esame visi skirtingi su savo
kvapais, fiziologija ir medžiagų apykaita.
„Uodus traukia gausiau prakaituojantys ir greičiau sušylantys
žmonės. Iš odos išsiskiriantis anglies dvideginis yra ženklas
uodams, kad čia galima pasimaitinti“, - sakė M.Žygutienė.
Entomologė teigė, kad yra nemažai liaudies medicinos priemonių,
kurios pagelbsti nuo nemalonaus niežėjimo. „Galima įgeltą vietą
patrinti nupjautu svogūnu, avietės nuovirais, rūgštele, citrinos
išsispaudus“, - patarė M.Žygutienė.