Tokius duomenis Pasaulio bankas skelbia analizuodamas Lietuvos išlaidas
socialiniams reikalams. Apžvalgoje, kurią gavo BNS ir kuri kitą savaitę
turėtų būti paskelbta oficialiai, Lietuvos sveikatos sistema kritikuojama už
tai, kad pinigai joje naudojami neefektyviai.
Apžvalgoje be kita to pabrėžiama, kad šio sektoriaus finansavimo
didėjimas daugiausia juntamas keliant medikų atlyginimus, bet ne gerinant
paslaugų kokybę.
Pasak Pasaulio banko, ligoninių šalyje - per daug. Be to, dalis jų yra
per mažos, kad teiktų visas ligoninei įprastas sveikatos priežiūros
paslaugas. Teigiama, kad Lietuvoje daugiau pacientų turėtų būti gydoma
ambulatoriškai.
„Pirminės sveikatos priežiūros teikėjai turėtų teikti daugiau paslaugų,
nei jie šiuo metu daro. Pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai
paprastai daug dažniau nei reikėtų nukreipia pacientus į aukštesnį lygį“, -
teigiama apžvalgoje.
Tai esą vyksta dėl įrangos, pajėgumų ir tiesiog paskatų trūkumo teikti
labiau kompleksines paslaugas.
Anot apžvalgos, Lietuvoje medikų darbo kokybė neatsispindi finansavimo
sistemoje - mokama „už pacientą“ ir konkrečiai suteikiamas paslaugas.
„Ligoninių finansavimo sistema turėtų skatinti ligonines efektyviau naudoti
lėšas (įskaitant gydytojų mažinimą) ir gerinti darbo kokybę“, - teigiama
apžvalgoje.
Be to, Lietuvoje nėra ir vientisos bei veiksmingos kokybės užtikrinimo ir
kokybės kontrolės sistemos: ligoninės ir visos kitos sveikatos priežiūros
įstaigos neatsiskaito už teikiamų paslaugų kokybę.
Pasak Pasaulio banko, gydytojų Lietuvos gyventojams santykinai tenka 60
proc. daugiau nei vidutiniškai ES. Toks rezultatas gali būti dėl to, kad
nemaža dalis medikų Lietuvoje dirba keletu etatų.
Gydytojų atlyginimai nuo 2004 iki 2008 metų augo 120 proc. atskaičius
mokesčius. Bendras sistemos finansavimas 2004-2007 metais didėjo daugiau
kaip 70 proc. 2004 m. valstybė sveikatos sistemai skyrė 3,5 mlrd. litų,
šiemet numatyta - 5,7 mlrd. litų.
„Sveikatos apsaugos darbuotojų, ypač gydytojų, atlyginimams, buvo
panaudota didžioji dalis lėšų, todėl atitinkamai sumažėjo dalis sąnaudų,
skirtų paslaugoms finansuoti“, - teigiama apžvalgoje.
Kaip rodo Valstybinės ligonių kasos duomenys, pastaraisiais metais
vidutinis šalies gydytojo (dirbančio vienu ar daugiau etatų) darbo
užmokestis taip pat augo. 2008 metais vienas gydytojas per mėnesį
vidutiniškai uždirbdavo apie 3398 litus, šių metų balandį - apie 3429 litus.
Vidutinės universitetinių ligoninių gydytojų algos 2008-aisiais buvo 4010
litų, šių metų balandį - 4110 litų, miestų ligoninių gydytojų - atitinkamai
2997 ir 3120 litų, onkologijos ligonių gydytojų - atitinkamai 4333 litų ir
4480 litų.
Pagal statistiką, kai kurioms medikų grupėms šiuo laikotarpiu atlyginimai
mažėjo, nors nelabai smarkiai. Pavyzdžiui, psichiatrijos ligonių gydytojams
(nuo vidutiniškai 3796 litų 2008-aisiais iki 3602 litų 2009-ųjų balandį) ir
šių ligoninių slaugytojams (atitinkamai nuo 2274 litų iki 2193 litų),
tuberkuliozės ir infekcinių ligoninių gydytojams (atitinkamai nuo 3541 lito
iki 3418 litų), rajonų ligoninių gydytojams (atitinkamai nuo 3477 iki 3431
lito).
Pastaruoju metu, kaip pastebi Pasaulio bankas, Lietuvoje gyvenimo trukmė
neilgėja. Mūsų šalis, 1999 metais pagal šį rodiklį buvusi lydere nors tarp
Baltijos šalių, nuo 2005 metų nusileidžia ir Latvijai, ir Estijai.
„Daugelio mirčių galima būtų išvengti taikant visuomenės sveikatos
prevenciją ir ankstyvąją diagnostiką bei gydymą pirminės priežiūros
grandyje, kas Lietuvoje yra santykinai neišvystyta“, - teigiama apžvalgoje.
Lietuva esą galėtų pasiekti geresnių sveikatos rodiklių su skiriamu
sistemos finansavimu.
„Skaičiai liudija, kad reikalavimas tik didinti finansavimą yra kelias į
niekur, - Pasaulio banko ataskaitą BNS komentavo sveikatos apsaugos
ministras Algis Čaplikas. - Ankstesniais metais visos bėdos būdavo
užkamšomos pinigais. Dabar turime brangų antrinį lygį, neefektyviai
veikiančią greitąją pagalbą ir sunkiai žmonėms prieinamą sudėtingų ligų
gydymą. Atėjo realių reformų metas.“
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuva daugiausia lėšų iš Europos Sąjungos valstybių skiria vaistams kompensuoti ir esame priversti pirkti vienus brangiausių vaistų Europoje.
„Ir be Pasaulio banko ataskaitos aišku, kad neefektyviai leidžiami dideli
pinigai. Kalbant apie sveikatos apsaugą dažnai pamirštamas žmogus, ir tik -
pinigai, pinigai, pinigai“, - sakė ministras.
Jo teigimu, ministerija yra parengusi planą, kaip reformuoti sveikatos
sistemą. Jame, be kita ko, kalbama apie ligoninių skaičiaus mažinimą,
gydytojų etatų peržiūrą.