Europos žmogaus teisių teismas informavo Lenkijos vyriausybę, kad dėl gydytojų kaltės mirusios nėščios 25 metų merginos bylą ketinama nagrinėti viešai – kaip sukrečiantį žmogaus teisių pažeidimą. Mergina, Strasbūre įvardinta kaip „Y“, kentė baisius skausmus ir mirė dėl to, kad gydytojai religiniais sumetimais atsisakė jai skirti tinkamą gydymą, nes bijojo pakenkti vaisiui.
Prieš kurį laiką Lenkijoje uždraudus daryti abortus, ginekologai, bijodami katalikiškų organizacijų kaltinimo, kad dėl neatsargaus elgesio gydytojai gali sukelti persileidimą, dažnai vaisiui skiria didesnį dėmesį, nei nėščiai moteriai.
Penktąją nėštumo savaitę Pilos gyventoja „Y“ pajuto didelius pilvo skausmus, ir medikai jai nustatė storosios žarnos uždegimą. Gydytojas pacientei atliko tik išorinius tyrimus ir skyrė skausmą malšinančias žoleles, pareikšdamas, kad dabar ji turinti rūpintis „ne savo sėdyne, bet kūdikiu“.
Skausmams stiprėjant, mergina pagalbos kreipėsi į kelias skirtingas poliklinikas ir net vienuolika kartų gulėjo skirtingose Pilos, Lodzės ir Poznanės ligoninėse. Tačiau medikai, net įtarę, kad žarnoje galėjo atsirasti skylė, per kurią uždegimas galėjo plisti po kitus vidaus organus, neatliko reikiamų tyrimų ir neskyrė siuntimo atlikti chirurginę operaciją, nes bijojo, kad tai pakenks kūdikiui.
Silpstančios merginos tėvai maldavo gydytojų gelbėti dukros gyvybę ir paaukoti kūdikį, tačiau gydytojai teigė, kad katalikų tikėjimas jiems neleidžia žudyti vaiko. Po kiek laiko gydytojai pastebėjo, kad kūdikis nebejuda, ir jį pašalindami kartu išoperavo uždegimo paveiktą storosios žarnos dalį.
Tačiau ši pagalba buvo pavėluota, nes dėl po visą kūną išplitusio uždegimo kilo kraujo užkrėtimas, ir mergina, kamuojama siaubingų kančių, mirė.
Iš pradžių tėvai tokius gydytojų veiksmus apskundė disciplinariniam medikų teismui, tačiau šis pareiškė, kad nėščioji mirė ne dėl gydytojų klaidų, nes pastarieji turėjo teisę kai kurių procedūrų neatlikti dėl religinių įsitikinimų. Vėliau tėvai kreipėsi į prokuratūrą, bet ir ši, tyrimą užvilkinusi kelerius metus, atsisakė medikams kelti bylą.
Mirusios merginos tėvai kaltina Lenkijos medikus pažeidus daugybę žmogaus teisių konvencijų. Pirmiausia neskirdami tinkamo gydymo jie pasmerkė nėščiąją keturis mėnesius kęsti nežmoniškus skausmus. Be to, ligonė išgyveno nuolatinį gydytojų pažeminimą, kad ji egoistiškai rūpinasi vien savimi, ir patyrė lyties diskriminaciją, mat tokios ligos atveju vyrams operacija daroma iškart.
Medikai pažeidė konvencijos straipsnį ir dėl to, kad dėl religinių įsitikinimų atsisakę merginą gydyti nenurodė jai ligoninių, kur būtų buvę skirti reikalingi tyrimai ir procedūros.
Tėvams bylinėtis padedančios Pagalbos moterims federacijos prezidentė Wanda Nowicka pareiškė, kad Lenkijoje nėščios moterys labai dažnai negauna tinkamo gydymo. Anot jos, religingi medikai ne tik kad slepia nuo nėščiųjų informaciją apie tikrą jų sveikatos būklę, bet ir moraliai terorizuoja, kad šios atsisakytų vaistų bei procedūrų, galinčių pakenkti vaisiui.
Prieš kelerius metus viena moteris, nuo kurios buvo slepiama, kad jos galvoje vystosi auglys, mirė netrukus po gimdymo, nes vėžio gydymas jau buvo pavėluotas.
Pirmoji Strasbūre apie tokią problemą Lenkijoje prabilo Alicija Tysiac, prieš kelerius metus prisiteisusi kompensaciją už tai, kad ginekologai medikai neleido jai darytis aborto, nepaisant to, kad moteriai grėsė apakimas. Nors ši moteris šiuo metu vos bemato ir pati viena neįstengia rūpintis vaiku, vietos katalikų spauda ir kunigai ją įvardija, kaip šėtono siųstą abortų propaguotoją.