Kaip teigiama centro pranešime, grybai, turintys savybę kaupti
įvairius mikroelementus, gali kaupti ir radionuklidus - grybų tarša
atspindi miško dirvožemio užterštumą. Tačiau centro specialistai
tvirtina, kad kol kas Lietuvos miškuose nepastebima padidėjusi
radioaktyvi tarša.
Lietuvoje pastebima grybų tarša ceziu Cs-137. Šis taršalas į
aplinką pateko po Černobylio atominės elektrinės avarijos ir po
branduolinių ginklų bandymų ore. Radiacinės saugos centre po minėtos
avarijos yra kaupiami galimos taršos radionuklidais duomenys bei
atliekama Lietuvos miškų grybų radioaktyviosios taršos stebėsena.
Daugiausia grybų bandinių atrenkama iš šalies pietinių,
pietvakarių ir vakarų regionų, nes šie regionai labiau nei kitos
Lietuvos dalys buvo užterštos po Černobylio avarijos, be to, juose
kasmet surenkama daugiausia grybų.
Siekiant gauti kuo daugiau informacijos apie padėtį visoje šalyje,
tiriami ir kiti šalies regionai. 1998-2008 metais ištirta apie 2500
grybų bandinių iš 199 miškų. Kasmet tiriami populiariausių grybų rūšių
bandiniai, taip pat ir retesnių rūšių grybai.
Šiais metais jau yra ištirta keletas grybų bandinių, surinktų
Vilniaus rajono miškuose. Palyginti su praėjusių metų matavimų
rezultatais, ypatingo taršos padidėjimo ar sumažėjimo nepastebėta,
matavimai tęsiami toliau.
Radiacinės saugos centre taip pat tiriamos ir miško uogos.
Remiantis sukauptais dešimties metų tyrimų rezultatais, žemuogėse ir
avietėse radioaktyvioji tarša beveik neaptinkama, mėlynėse siekia apie
14 bekerelių (Bq)/kg, spanguolėse - 11 Bq/kg.
Šiais metais ištirtų mėlynių, surinktų Vilniaus rajone,
bandiniuose nustatyti Cs-137 aktyvumai nesiekė 10 Bq/kg. Leistinasis
radionuklidų aktyvumų lygis maisto produktuose yra 600 Bq/kg.