„Šalies ligoninių kraujo poreikis būtų patenkintas, jei kraujo duotų bent 4 procentai Lietuvos gyventojų. Pastaruoju metu dažniau vykstame į įvairias įstaigas, verslo centrus bei įmones. Džiugu, kad vis daugiau žmonių supranta ir dalyvauja neatlygintinos donorystės akcijose“, - sakė O.J.Speičienė.
Jos nuomone, prašyti pinigų už kraują - neetiška: „Kraujas yra vienas mūsų organų. Jei širdį, inkstus bei kitus organus dovanojame, tai kodėl už kraują prašome pinigų?“
Donorų organizatorė akcentavo, jog klysta tie, kurie persirgo gelta ir yra įsitikinę, kad jie nebegali būti donorais.
„Paprasta gelta donorystei pavojaus nekelia. Netinka tik tų asmenų kraujas, kurie sirgo hepatitu B ar C (juo užsikrečiama per kraują). Laikinai donorais negali būti ir tie asmenys, kurie neseniai vėrėsi auskarus ar darėsi tatuiruotes. Yra ir kitokių dalykų, dėl kurių žmogus negali būti donoru. Prieš procedūrą kiekvieno asmens kraujas yra ištiriamas, ir tik tada, kai paaiškėja, jog žmogus yra sveikas, jis gali tapti donoru“, - pasakojo O.J.Speičienė.