Šiemet per 6 pirmus mėnesius užfiksuoti 465 profesinių ligų
atvejai. Daugiausia užregistruota profesinių kaulų ir raumenų (45
proc.), ausies (31 proc.) ir nervų sistemos (19 proc.) ligų, kurias
sukėlė fizikiniai ir ergonominiai (biomechaniniai) rizikos veiksniai,
pranešė institutas.
Pagal sergamumą profesinėmis ligomis, anot specialistų, ir toliau
pirmauja įrenginių, mašinų operatorių bei surinkėjų profesijų
atstovai, kuriems tenka 63 proc. užregistruotų susirgimų. Antroje
vietoje - kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai. Jiems minėtą
pusmetį atiteko 27 proc. profesinių ligų.
Higienos instituto Darbo medicinos centro jaunesniosios mokslo
darbuotojos Rasos Šidagytės teigimu, profesinės ligos Lietuvoje
dažniausiai nustatomos vyresnio amžiaus žmonėms. Per šį pusmetį
daugiausia profesinių ligų atvejų pasitaikė tarp 55-59 m. amžiaus
asmenų - tiek vyrų, tiek moterų.
Tačiau apskritai profesinėmis ligomis dažniau suserga vyrai,
pastarąjį pusmetį jiems teko 81 proc. visų profesinių ligų atvejų.
Pasak mokslininkės, pagrindinė profesinių kaulų-raumenų ir nervų
sistemos ligų priežastis - vibracija, o triukšmas sukelia profesines
ausies ligas. Kaulų-raumenų bei nervų sistemos ligas taip pat sukelia
ergonominiai veiksniai: krovinių pernešimas ir kėlimas, darbo poza,
pasikartojantys darbo judesiai. Profesinių ligų atveju žmogus netenka
30-50 proc. darbingumo.
Kaip pastebi instituto specialistai, profesinių ligų mažėja
pastaruosius kelerius metus. Ypač sumažėjo kaulų-raumenų, nervų
sistemos, ausies ligų, kuriomis dažniausiai sirgo įrenginių, mašinų
operatoriai ir surinkėjai, t.y. sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių
transporto priemonių vairuotojai, traktorininkai, buldozerių,
ekskavatorių mašinistai.
Tačiau, anot R.Šidagytės, kol kas sergamumo profesinėmis ligomis
mažėjimas nėra statistiškai reikšmingas, o tai reiškia, kad jis gali
būti atsitiktinis. Aiškesnės tendencijos paaiškės ateityje.