Kaip Eltai teigė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės
centro (ULPKC) direktoriaus pavaduotoja Daiva Razmuvienė, visos
diagnozės patvirtintos antradienio vakarą. Vienas iš susirgusiųjų -
vilnietis. Jis naujuoju gripu užsikrėtė Lietuvoje nuo sergančio
žmogaus. Kitas segantysis - ne iš sostinės. Jis ligą parsivežė iš
svetur.
„Žmogus užsikrėtė naujuoju gripu vienoje iš Europos šalių. Ją
įvardinti nėra tikslo, naujojo gripo diagnozės yra patvirtintos
visose Europos šalyse, taigi ir užsikrėsti galima bet kur", - sakė
D.Razmuvienė.
Informaciją apie trečią užsikrėtusįjį sergamumą
užkrečiamosiomis ligomis šalyje stebintys ekspertai dar tikslinasi.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, sergamumas naujuoju
gripu Lietuvoje išlieka vienas mažiausių Europoje. Mažiau už
Lietuvą susirgimų, skaičiuojant sergamumo rodiklį, tenkantį 100
tūkst. gyventojų, užfiksuota tik Lenkijoje ir Bulgarijoje.
Ekspertai prognozuoja, kad sergamumas naujuoju gripu visoje
Europoje, taip pat ir Lietuvoje, išaugs rudenį. Teoriškai
paskaičiuota, kad pandeminiu gripu gali persirgti iki 30 proc.
šalies gyventojų.
Pasak D.Razmuvienės, vakcina nuo naujojo gripo jau yra
gaminama nuo liepos. Jai pagaminti reikia 4-6 mėnesių. Kiek jos
įsigis Lietuva, kol kas neaišku. Vyriausybės nutarimuose yra
patvirtinta, kad vakcinos nuo pandeminio gripo turi būti nupirkta
30 proc., arba 1 mln. gyventojų. Vakcinos įsigijimas yra politinis
sprendimas, teigė ULPKC direktoriaus pavaduotoja.
Ekstremalių situacijų valdymo centras rinktis į posėdį ir
svarstyti pasirengimo sezoniniam gripui bei galimai prognozuojamam
susirgimų A(H1N1)v gripu daugėjimui priemones ketina rugpjūtį,
tikina šio centro direktorius ir sveikatos apsaugos viceministras
Artūras Skikas.
Pasak D.Razmuvienės, skiepai nuo naujojo gripo negali
atsirasti tuoj pat, nes visų pirma reikia atpažinti virusą.
„Tam reikėjo laiko. Iš pradžių buvo manoma, kad jis kilo nuo
kiaulių, ir šis gripas buvo pradėtas vadinti kiaulių gripu. Kai
mokslininkai surado antrą virusą, šis gripas tapo naujuoju, o po to
dar pamatė, kad jame yra dar ir trečias bei ketvirtas segmentai.
Genų segmentai būdingi paukščių, kiaulių ir žmonių gripams,
susijungė ir taip atsirado naujasis gripas, kuris dabar vadinamas
A(H1N1)v", - paaiškino ULPKC direktoriaus pavaduotoja.
Pasak jos, priešingai nei įprastu gripu, naujuoju virusu
daugiausia užsikrečia ir suserga jauni žmonės, vaikai, nėščiosios.
Ne tik dėl to, kad jie daugiau keliauja. Kuo žmogus yra jaunesnis,
tuo yra mažesnė tikimybė, kad jis jau buvo susidūręs su kuriuo nors
vienu iš keturių virusų, sudarančių naująjį gripą. Taigi jo
organizmas jų neatpažįsta ir tikimybė nesusirgti arba susirgti
lengviau sumažėja.
D.Razmuvienės teigimu, naujojo gripo ligos eiga ir simptomai
yra panašūs kaip ir įprasto. „Tiesa, Europoje yra registruotų
mirčių atvejų būtent ten, kur daugėja sergančiųjų, tai yra
Jungtinėje Karalystėje ir Ispanijoje", - sakė ULPKC atstovė.
Ekspertės teigimu, šiuo metu didesnis sergamumas naujuoju gripu
stebimas pietiniame pusrutulyje, kur yra žiema ir siaučia įprastas
gripo sezonas.
„Prognozuojama, kad kaip tik rugsėjį-spalį didesnis sergamumas
gali pasiekti ir Lietuvą bei kitas Europos šalis", - sakė D.Razmuvienė.
ULPKC atstovė akcentavo, kad labai svarbu pasiskiepyti nuo
sezoninio gripo, ypač rizikos grupei priklausantiems žmonėms,
vyresniems nei 65 metų amžiaus, sergantiems lėtinėmis ligomis.
Planuojama, kad sezoninio gripo vakcina į Lietuvą atkeliaus rugsėjį.
„Į sezoninio gripo vakciną įeina trys antigenai nuo trijų gripo
virusų. Ji neapsaugos nuo naujojo gripo, bet, neduok Dieve,
silpnesnės sveikatos žmogui prie sezoninio gripo prisikabins dar ir
naujasis, pasekmės gali būti labai liūdnos", - sakė D.Razmuvienė.