Iš jos rankų V.Intienė ir keturios slaugės perėmė ir į gaivinimo palatą skubiai nunešė pamėlusį, nekvėpuojantį, be širdies tonų berniuką. Jo pilvo dalis buvo apdegusi, o vyzdžiai tik šiek tiek reagavo į šviesą.„Supratau, kad sekundės lemtingos - pavyks ar ne išlupti iš klinikinės mirties“, - sakė kovoje dėl vaiko gyvybės tada itin susitelkusi V.Intienė.
Pradėjo dirbtinę plaučių ventiliaciją, dėjo šimtaprocentinio deguonies kaukę, punktavo periferinę veną. Kvietė konultacijai suaugusiųjų reanimacijos skyriaus gydytoją Audrių Markauską, ėmė stimuliuoti širdies veiklą vaistais į veną, bet vaikas vis dar buvo leisgyvis. Po antros dozės pavieniai širdies tonai atsirado, dar po minutės jis jau krenkštelėjo.
„Užsikabino už šiaudo,“- sakė viena ašarų nesulaikiusi slaugė. Kai išsiurbė iš kvėpavimo takų gleives, vaikas įkvėpė pirmą oro gurkšnį. Ir atgavo sąmonę.
Netrukus iš vaikų ligų skyriaus berniuką medikai pernešė į suaugusiųjų reanimacijos skyrių, kur prasidėjo intensyvioji terapija.
Neveikė vaiko inkstai, jo sveikatos būklė vis dar buvo nepakankamai stabili. Jis dejavo, gydytojai skyrė nuskausminamuosius ir iškvietė reanimobilį iš Klaipėdos vaikų ligoninės. Kol jis atvyko, inkstų veikla atsigavo, mažylis pagaliau užmigo.
Klaipėdos profesionalai, išsiveždami atgaivintą vaiką, Šilutės medikus pagyrė, kad jie viską darė teisingai. „Ne vien felčeriai čia dirba“, - atsakė V.Intienė.
„Panašiu atveju, jei mirštantį kūdikį būtų tekę vežti iki ligoninės ne 10, o 50 kilometrų, jis būtų neišgyvenęs“, - „Lietuvos rytui“ sakė V.Intienė. Ji nepritaria siūlymams uždaryti rajonines ligonines ir palikti jas tik stambiuose regionų centruose.
Šiandien vaikas jaučiasi jau geriau - sėdi, valgo, bet dar labai irzlus. O traumą jis patyrė, kai lietuvė jo mama Rita su vyru iš Artimųjų rytų, Kataro valstybės salynų, atvyko į Juknaičių seniūniją Šilutės rajone aplankyti savo mamos. Pastaroji sode užsiplikė kavos puodelį, padėjo prie stalo krašto ir nusisuko. Vaikas jį pasiekė ir apsipylė karšta kava.
Klykiantį iš skausmo moterys pylė šaltu vandeniu, tik į ligininę iš karto nevežė. Pabandė gydyti nuplikintą pilvo odą tepalu iš kiaušinio baltymo. Tada mažylis prarado sąmonę. Moterys suko jį į antklodę ir šeimos automobiliu išskubėjo į ligoninę. Pakeliui gaivino mirštantį kaip mokėjo - masažavo širdį ir pūtė orą į burną.
Kai Šilutės medikai jį ištraukė iš mirties nagų, motina Rita atskleidė ir antrą galimą pavojingo gyvybei šoko priežastį. Berniukas galėjo būti alergiškas kiaušiniui, kadangi jo tėvas turi kitą alerginį susirgimą, atopinį dermatitą. Kiaušinių jų šeima dėl to iš viso nevartojo.