Mokesčius didinanti B.Obamos sveikatos apsaugos reforma – kelias į prezidento šlovę ar pražūtį?

Kai iškyla sunkumų, prezidentas atsisuka į savo ištikimiausius rėmėjus – JAV piliečius. Todėl praėjusį mėnesį B.Obama sukvietė į Baltuosius rūmus 200 žurnalistų ir kreipėsi į prie televizorių ekranų susirinkusią tautą.

Labai lengva tapti politinių Vašingtono žaidimų auka, sakė jis, „kiekvieną klausimą paversti „už“ ir „prieš“ žaidimu“. Prezidentas patikino, kad jam pro ausis nepraslydo vieno Respublikonų partijos stratego patarimas savo partiečiams siekti sutriuškinimo, o ne kompromiso dėl sveikatos apsaugos. Kitas respublikonas aktyvistams užsiminė, kad reforma gali sužlugdyti demokratų prezidentą. 

Tačiau sveikatos apsaugos klausimas nėra vien prezidento prestižo reikalas, teigė B.Obama: „Ši diskusija nėra tik žaidimas sveikatos draudimo neįperkantiems amerikiečiams. Jie iš mūsų tikisi gero vadovavimo, ir mes negalime jų nuvilti“.

Prezidentas kapitalizmo lopšyje prašo didesnio solidarumo. Iki šiol susirgti Amerikoje buvo asmeninė problema – dėl to 47 mln. žmonių šiandien neturi sveikatos draudimo. Tad B.Obama nori, kad Amerika taptų ne tokia amerikietiška.

Ekonominės krizės metu kasdien 14 tūkst. amerikiečių netenka darbo – kartu ir sveikatos draudimo. Pasaulio sveikatos organizacija (WHO) praneša, kad kasmet šalyje miršta tūkstančiai piliečių, nes jiems nesuteikiama elementari medicininė pagalba. Amerikai, save keliančiai pavyzdžiu likusiam pasauliui, tokia statistika yra žeminanti ir įžeidžianti.

Vašingtono politikos sraigtai garsiai sukasi nuo tada, kai prezidentas paskyrė terminą priimti sveikatos apsaugos sistemą reformuoti padėsiančius įstatymus. Jis nori, kad tai įvyktų dar šiemet. Reformos rėmėjų ir aktyvistų organizacijos jau perka reklaminius stendus, kad palenktų į darbą žingsniuojančius Kongreso narius. Seniausios miesto baptistų parapijos kunigė sveikatos reformą netgi įtraukė į savo pamokslą: „Jau laikas tau, Amerika, pasirūpinti savo vargšais ir ligoniais“. Parapijiečiai neatsakė įprastu „Amen“ - pamokslą jie palydėjo aplodismentais.

Į kampaniją įsitraukė netgi nuo politikos susilaikanti pirmoji JAV ponia Michelle Obama. Kažkada Čikagos universiteto ligoninėse dirbusi moteris dabar važinėja po gydymo įstaigas ir našlaičių prieglaudas, agituodama už iki šiol pačią ambicingiausią savo vyro reformą.

Iš savo pirmtako B.Obama paveldėjo ne vieną problemą, tačiau pertvarkyti JAV sveikatos apsaugos sistemą – jo paties pasirinktas kryžiaus žygis. Jei pavyks, vien tai jau jam garantuos vietą iškiliausių visų laikų Amerikos lyderių Panteone. Jei nepasiseks, tai bus pirmasis rimtas prezidento B.Obamos pralaimėjimas.

Šiuo metu padėtis neatrodo labai palanki. Parengti šimtmečio reformą jis patikėjo Kongreso demokratams, tačiau B.Obama pabrėžia dvipartinio bendradarbiavimo svarbą. Taigi, kai demokratų daugumos lyderis Harry Reidas diskusijas dėl sveikatos reformai būtinų įstatymų atidėjo iki rudens – o ne liepos, kaip tikėjosi B.Obama, – prezidentui tai buvo rimtas smūgis.

B.Obama siekia visiems amerikiečiams suteikti teisę į valstybės finansuojamą sveikatos draudimą. Jis nori pabaigti prezidento Lyndono Johnsono septintajame dešimtmetyje pradėtą darbą – šis pristatė nacionalinį sveikatos draudimo planą pensininkams ir neįgaliesiems („Medicare“) bei mažas pajamas gaunantiems amerikiečiams ir vaikams („Medicaid“).

Planas, nors ir seniai reikalingas, vis dar yra labai drąsus. Amerikos sveikatos apsaugos sistema yra brangi, neveiksminga ir socialiai neteisinga. Kiekvienam amerikiečiui ji vidutiniškai kainuoja 7,5 tūkst. JAV dolerių (18,2 tūkst. litų) per metus – dvigubai daugiau nei daugumai europiečių. Nuo 2000 metų gydytojų, ligoninių ir farmacijos pramonės pajamos išaugo 70 proc. - B.Obama tai pavadino „sveikatos infliacija“.

Medicinos pramonė sudaro didelę ir vis augančią JAV bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį. Šiuo metu ji siekia 16 proc. (palyginti, Prancūzijoje – ši pramonė kuria 11 proc., Vokietijoje – 10,4 proc., o Didžiojoje Britanijoje – 8,4 proc. BVP). Jei niekas nesikeis, per artimiausius 15 metų medicinos pramonės apimtys išaugs iki monstriškų 25 proc. šalies BVP.

Vis dėlto, aukštos sveikatos apsaugos kainos neatitinka paslaugų kokybės. Vyriausybė negali realiai kontroliuoti sveikatos apsaugos sistemos – farmacijos bendrovių direktoriai, vyriausieji gydytojai ir ligoninių direktoriai patys nusistato sau algas. Sveikatos apsaugos rinka primena futbolo rungtynes be teisėjo. Tarptautiniuose reitinguose JAV sistema užima gėdingą 37-ąją vietą. Anot vieno tyrimo, nuo infekcijų Amerikos ligoninėse kasmet miršta 100 tūkst. žmonių, o dar 98 tūkst. Anapilin nukeliauja, nes gauna netinkamą gydymą.

Tačiau vienoje srityje Amerika gerokai lenkia kitas šalis – pagal sveikatos pramonės pelno maržas. Sistemai įvertinti pasamdyti „McKinsey“ konsultantai nustatė, kad medicinos pramonė gauna 480 mlrd. JAV dolerių pelno, kurio tikrai nenusipelno.

Medicinos instituto analitikai netgi priėjo prie išvados, kad beveik trečdalis JAV sveikatos apsaugos (arba 700 mlrd. dolerių) yra visiškas pinigų švaistymas. Šis skaičius yra pusantro karto didesnis nei tokios šalies, kaip Vokietija, federalinis iždas ir gerokai pranoksta JAV karinį biudžetą.

Billas ir Hillary Clintonai, vos spėję įsikelti į Baltuosius rūmus 1993-iaisiais, ėmėsi iššūkio reformuoti sveikatos apsaugą. Bet jų pastangos įspūdingai žlugo. Gal B.Obamai pasiseks labiau?

Sveikatos apsaugos sistemos problemų mastus pranoksta tik prieš reformą susivienijančios koalicijos dydis. Kaip ir iki šiol, respublikonai pasirengę pradėti ideologinį karą. Mat diskusijos apie sveikatos apsaugą neišvengiamai paliečia pamatinius Amerikos kultūros klausimus – kaip valstybė turėtų keistis XXI amžiuje?

Respublikonų opozicija vieningai sutaria nepritarti B.Obamos planui. Tačiau nuomonės, ką daryti toliau, išsiskiria. Kai kurie radikalai, susibūrę apie buvusią kandidatę į viceprezidentes Sarah Palin ir pakurstomi tokių konservatyvių žurnalistų, kaip Williamas Kristolas, priešinasi bet kokiems bandymams reformuoti sistemą.

Įtakingo konservatyvaus žurnalo „Weekly Standard“ įkūrėjas ir redaktorius W.Kristolas savo internetiniame dienoraštyje pataria respublikonams nepasiduoti pagundai „bandyti elgtis konstruktyviai arba bent jau atsakingai“.

Respublikonai B.Obamos planą vadina socializmu. Konservatyvus radijo laidų vedėjas Rushas Limbaugh jį išvadino antrarūše socialistine sveikatos apsauga - darydamas užuominą į antrarūšes paskolas, sukėlusias dabartinę ekonomikos krizę. Respublikonas senatorius Jimas DeMintas, kurio agresyvi antiobamiška retorika pakurstė gandus apie galimą dalyvavimą prezidento rinkimuose, sveikatos apsaugos reformą pakrikštijo B.Obamos Vaterlo.

Nuosaikesni respublikonai, tarp jų ir daugelis senatorių, sako remiantys idėją reformuoti sveikatos apsaugą, tačiau kompromisų ieškojimas tik slepia subtilesnę opoziciją B.Obamai. Jie tikisi įtraukti prezidentą į ilgus ir varginančius ginčus dėl detalių ir pavaizduoti B.Obamą kaip neatsakingą lošėją, o save – kaip ligonių užtarėjus.

Vilkinimo strategija populiari ir tarp konservatyvesnių demokratų. „Geriau turėti kokybišką ir apgalvotą produktą, nei stengtis prakišti neaišku, ką“, - praėjusį mėnesį komentavo Senato daugumos lyderis Harry Reidas. Kiti reformą skeptiškai vertinantys Kongreso nariai tvirtina, kad skubotas sprendimas būtų nepateisinamas, ypač turint galvoje klausimo sudėtingumą. Pasak jų, B.Obama turėtų būti kantresnis.

Nors dauguma amerikiečių nori sveikatos apsaugos reformos, ta mažuma stebėtinai greitai susitraukia, vos paminima siūlomų pokyčių kaina. Todėl, kad ta kaina, tai – pirmiausia, didesni mokesčiai ir biudžeto deficitas, o tai nedžiugina rinkėjų - nei remiančių respublikonus, nei demokratus. Šiek tiek krito ir prezidento populiarumas. Tai – blogas ženklas sveikatos apsaugos reformai.

B.Obamos planas yra neabejotinai pati brangiausia programa per visą palyginti neilgą Amerikos istoriją – net brangesnė už 787 mlrd. JAV dolerių ekonomikos stimuliavimo paketą. Nepartinio Kongreso biudžeto komiteto apskaičiavimu, per artimiausius 10 metų siūloma sveikatos apsaugos reforma kainuos trilijoną JAV dolerių.

Pagal B.Obamos siūlomą planą valstybė apdraustų net 45 mln. sveikatos draudimo neįperkančių JAV piliečių. Demokratai ketina padidinti mokesčius pasiturintiems amerikiečiams, tačiau surinktų lėšų vargiai pakaktų padengti visas papildomas išlaidas.

Prezidentas beveik kasdien tikina savo kritikus, kad jo reforma nepadidins biudžeto deficito. Jis nesiima paaiškinti, iš kur bus gauti reikalingi pinigai, tačiau toks miglotumas gali būti strategiškai pasvertas – prezidentas ir jo komanda pasimokė iš B.Clintono klaidų, kai jis nesėkmingai bandė reformuoti sveikatos apsaugos sistemą.

Anuomet B.Clintonas pavedė savo žmonai Hillary parengti sveikatos reformų paketą – taip pat ir rasti finansavimo šaltinius. Tuo metu medicinos pramonė investavo milijonus dolerių į reklaminius vaizdo klipus, kritikuojančius Clintonų planą. Amerikiečiams buvo teigiama, kad šis planas nebeleis pacientams pasirinkti gydytojų ir prislėgs sveikatos apsaugos sistemą biurokratijos našta. Haris ir Luiza, baltaodžių vidurinės klasės amerikiečių porelė, kas vakarą pasirodydavo per nacionalines televizijas ir bandydavo atimti amerikiečių palankumą iš kitos poros - Billo ir Hillary.

Porelė reklamose nugalėjo porą Baltuosiuose rūmuose. Visuomenės nuotaika pasikeitė, ir Clintonų sveikatos reforma žlugo. B.Clintonas iš drąsaus reformatoriaus virto atsargiu pragmatiku.

B.Obamos strategija daug atsargesnė. Nors jis stumia reformą, parengti įstatymus prezidentas pavedė Kongresui. Jis bus namo savininkas, o jie – architektai. Jis paprasčiausiai pasakys „taip“ arba „ne“ jų siūlymams. Praktiškai B.Obama taupo savo politinį kapitalą, leisdamas smulkiomis detalėmis pasirūpinti Kongresui. Kaip gudriai kartoja prezidentas, jis nepasirašys nieko, kas padidintų biudžeto deficitą. 

Kongresas visai neskuba tikslinti, kaip amerikiečiai susimokės už reformą. Daugiau nei tūkstančio puslapių projekte neužsimenama, iš kur bus paimta trilijonas dolerių. Taip pat neminima, kaip sustabdyti arba bent jau sumažinti sveikatos apsaugos kainų pūtimąsi. Be to, dabartiniame projekte siūloma sveikatos draudimo programa varžytųsi su privačiais draudimo planais.

Toks planas galėtų sudrumsti dabartinėje sistemoje susiklosčiusią galių pusiausvyrą, kuri verčia sveikatos apsaugos kainas nuolat pūstis. Be to, numatoma įkurti vyriausybinę komisiją, kuri analizuotų kainas. Net jei ši komisija turėtų ribotas ir tik patariamąsias galias, ji vis vien apsunkintų farmacininkų gyvenimą.

Šiek tiek ironiška, tačiau farmacijos pramonė pasirengusi bendradarbiauti su B.Obama. Draudimo bendrovės, medikamentų gamintojai ir neseniai įkurta iniciatyvinė grupė „Sveikatos vadovai už sveikatos reformą“ garsiai remia „kokybišką, prieinamą draudimą visiems“. Sveikatos apsaugos pramonininkų asociacijos atstovė Karen Ignagni prezidentą patikino: „Jūs turite mūsų pasižadėjimą remti ir prisidėti, kad šiemet priimtumėte sveikatos apsaugos reformą“.

Pramonininkai norėtų verčiau pasirodyti problemos sprendėjais, nei kurstytojais. Jie norėtų išvengti valstybinės kainų kontrolės, griežtų biudžetų ir pigių medikamentų importavimo. Pakankamai netikėtai draudimo bendrovės „Blue Shield“ generalinis direktorius Bruce'as Bodakenas pasakė: „Mes esame pasirengę pakeisti savo verslo modelį, jei draudimas taps visuotiniu. Tikimės, kad prezidento pradėtas procesas įkvėps ir kitus prisidėti prie tikslo – prieinamos sveikatos apsaugos visiems“.

Ypač entuziastingai nusiteikęs farmacininkų lobistas ir buvęs respublikonų kongresmenas Billy Tauzinas: „Mes pripažįstame, kad ant lentynos gulinti ir pacientams finansiškai neprieinama medicina niekam neduoda naudos“. Šis politikas netgi pažadėjo, kad farmacijos bendrovės ras būdų per artimiausią dešimtmetį sutaupyti Vašingtonui 80 mlrd. dolerių.

Prezidentą tai ypač nudžiugino. Liepą vienos Ohajo mokyklos moksleiviams jis neslėpdamas džiaugsmo pasakė, kad farmacijos pramonė „ant stalo jau padėjo 80 milijardų“.

Vienas auditorijoje sėdėjęs moksleivis paklausė, kaip jis galėtų padėti prezidentui. B.Obama nedvejodamas atsakė: „Įtikink savo tėvus, jei jie dar neįtikinti“.