Britus užkrėtė masinio tingėjimo virusas

Ko gera, būtų sunku surasti užsienietį, kuris drįstų britus pavadinti tinginiais ar dykaduoniais – juk tik darbščių, energingų ir gabių anglų, škotų, velsiečių ir airių pastangomis palyginti nedidelės salos ir tapo Didžiąja Britanija.

Tačiau šiomis dienomis apie Jungtinės Karalystės visuomenę ėdančią patologinę tingėjimo bacilą sunerimę prašneko patys britai.

Gerbiama sveikatos apsaugos organizacija „Nuffield Health“ šį mėnesį paskelbė išsamaus tyrimo rezultatus, kurie suskambo kaip itin rimti pavojaus varpai.

Bemaž kas šeštas britas (15 proc. apklaustųjų) yra toks tinginys, kad jis ar ji geriau žiūrės nepatinkamą televizijos laidą nei pasikels nuo sofos, prieis prie televizoriaus ir perjungs kanalą.

Žinoma, apklausos rengėjai leido suprasti, kad nuotolinio valdymo pultelis neveikia, nes tokiu būdu perjunginėti kanalus kol kas netingi net ir didžiausi dykaduoniai.

Apklausa parodė, kad iš darbo į namus grįžę britai yra ypatingi slunkiai. Beveik du trečdaliai (64 proc.) vaikų turinčių suaugusiųjų prisipažino, kad jaučiasi tokie nusivarę nuo kojų, jog tingi pažaisti su savo atžalomis ir veja juos šalin.

Gryna tiesa: britai tikrai niekada negarsėjo kaip ypatingi vaikų mylėtojai. Užtat jų, kaip naminius gyvūnėlius globojančios tautos, reputacija iki šiol buvo nepajudinama.

Vis dėlto naujausio tyrimo rezultatai rodo, kad tinginystė įsivyrauja ir šioje srityje.

Tarp šunis laikančių britų daugiau nei pusė (52 proc.) vakarais nepavedžioja savo globotinio, o tik išleidžia jį atlikti gamtinių reikalų į namų vidinį kiemelį ar sodą.

Bene sunkiausia patikėti tuo, kad tingulio bacila pasiekė net britų miegamuosius. 73 proc. apklaustųjų prisipažino, kad labai dažnai sąmoningai pasirenka galimybę ramiai pasnūduriuoti, o ne pasimylėti su savo partneriu ar partnere.

Gal bent išsimiegoję britai tampa kiek aktyvesni? Visai ne. Maždaug trečdalis jų prisipažino, jog iš ryto nė už ką nepabėgės netgi keliolikos metrų, kad suspėtų į stotelėje dar stovintį autobusą.

Atėję į darbą net 59 proc. britų jau geriau kelias minutes lauks lifto, bet jokiu būdu nelips laiptais iš pirmo aukšto į antrąjį.

„Reikia atvirai kalbėti apie labai rimtą socialinę epidemiją, kurią dabar išgyvena ši suaugusių britų karta. Tinginystė tampa tam tikru užburtu ratu, kuris apjuosia milijonus suaugusiųjų, jų vaikus ir – kaip nustatė mūsų tyrimas – netgi britų šunis ar kates. Jei delsime, padėtis tik blogės“, – „Lietuvos rytui“ sakė viena „Nuffield Health“ tyrimo autorių Sarah Dauncey.

Jos nuomone, egzistuoja tiesioginė priklausomybė tarp masinio tingėjimo ir pavojingo nutukimo.

Tiek britų vaikai, tiek suaugusieji pirmauja labiausiai nutukusių Europos Sąjungos piliečių lentelėje. Kas penktas anglas ir kas ketvirta anglė turi antsvorio.

Maža to, britų svorio kreivė šauna aukštyn taip greitai, kad jie rizikuoja jau po dešimtmečio pasivyti savo pusbrolius už Atlanto – nutukėlius amerikiečius. Baiminamasi, kad jau 2020 metais net trijų ketvirtadalių britų kūno masės indeksas viršys standartinę normą.

Didžiosios Britanijos parlamento Sveikatos apsaugos komiteto skaičiavimais, kasmet apie 30 tūkst. šalies piliečių miršta nuo sveikatos komplikacijų, tiesiogiai susijusių su antsvoriu.

Valstybinė sveikatos apsaugos sistema kasmet didina išlaidas, skirtas šimtams tūkstančių itin nutukusių pacientų gydyti.

Medicinos ekspertai ir sociologai vieningai tvirtina: šiuo metu Jungtinėje Karalystėje auganti jaunoji karta yra unikali. Kuo? Dabartiniai vaikai greičiausiai gyvens trumpiau nei jų seneliai ar tėvai.

„Žmonės turi suvokti, kad tingėjimas ir nutukimas yra tarsi dvi tiksinčios bombos. Jei tas sprogimas įvyks, pasekmės visai valstybei, jos demografijai ir ekonomikai bus tragiškos.

To sprogimo padariniai atsilieps daugeliui mūsų artimųjų.

Metas keistis, metas įveikti savo tingulį“, – ragino S.Dauncey.

„Nuffield Health“ ekspertės nuomone, kovą su slunkišku gyvenimo būdu galima pradėti nuo mažų žingsnelių: galbūt išlipti iš autobuso viena stotele anksčiau ir paėjėti pėsčiomis; vietoj telefonu užsisakytos picos namuose pačiam pasigaminti sveiką patiekalą su daržovėmis; eiti apsipirkti į vietos krautuvėlę, o ne viską užsisakinėti internetu ir panašiai.

„Tingiosios Britanijos“ etiketė daugumai britų atrodo gėdinga: visuomenė ir valdžia sutaria, kad toliau taip tęstis negali.

Tačiau yra ir kita nuomonė, kurią reiškia balsinga britų tingėjimo šalininkų mažuma.

Jungtinėje Karalystėje tinginiai turi savo organizaciją – „The Idle Foundation“ ir netgi periodinį leidinį. Tiesa, žurnalo „The Idler“ („Tinginys“) redaktorius ir žurnalistai yra tokie lėtapėdžiai, kad nuo 1993-iųjų pasirodantis leidinys dienos šviesą išvysta vos dukart per metus.

Britų tinginiai turi savo filosofiją, kuri nėra tokia absurdiška, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

„Daugelis mūsų visuomenės bėdų, tarp jų – ir nutukimo epidemija, yra ne dėl tinginystės, o dėl persidirbimo. Ką sako daugelis „Nuffield Health“ apklaustų piliečių?

Kad jie iš darbo grįžta tokie išsunkti, tokie nelaimingi, jog neturi nei laiko, nei noro žaisti su savo vaikais, ruošti sveiką maistą ir netgi mylėtis.

Mes turime jiems labai gerą patarimą – mažiau dirbkite. Tada mažiau vartosite, mažiau tuksite, bet daugiau laiko turėsite gyvenimo malonumams“, – „Lietuvos rytui“ sakė vienas „The Idler“ redaktorių Danas Kieranas.

Pasak tingėjimo šalininkų, dabartinė britų visuomenė yra valdoma pseudoreliginių, maždaug XIX amžiaus pradžioje susiformavusių darbo kultūros kanonų. Iš tiesų Didžiosios Britanijos piliečiai dirba bene ilgiausiai tarp ES senbuvių.

Tuo pat metu britai yra ne tik labiausiai nutukę, bet ir labiausiai nervų bei kraujo apytakos ligomis sergantys europiečiai.

„Tam tikra tingėjimo dozė gali būti labai naudinga šiai nusiplūkusiai visuomenei.

Žmonės turi atrasti mažus gyvenimo džiaugsmus: spjaukit į prekybos centrą, pasodinkit daržovių, nežiūrėkit televizoriaus ir nepirkit muzikos įrašų. Geriau patys imkite groti Havajų gitara ar trimitu. Bet svarbiausia – sutrumpinkite savo darbo valandas, baikit vergauti „darbo dievui“, – su užsidegimu ir be jokio tingulio agitavo D.Kieranas.

Britų tinginiai tvirtina, kad jie viso labo seka žymių praeities asmenybių pėdomis. Sąmoningą nieko neveikimą yra skatinę tokie literatūros korifėjai kaip Robertas Louisas Stevensonas ir Oscaras Wilde'as. Aktyvus tinginystės šalininkas buvo ir filosofas Friedrichas Nietzsche.

* * *

* 4,2 mlrd. svarų sterlingų (16,8 mlrd. litų) – tiek valstybinėje sveikatos apsaugos sistemoje (NHS) išleidžiama kasmet gydant ligas, tiesiogiai susijusias su nutukimu.

* 21 procentas – tiek vaikų Didžiosios Britanijos pradinėse mokyklose turi antsvorio. 8,8 proc. jų yra nutukę, 4,3 proc. – ypač nutukę.

* 45 mlrd. svarų sterlingų (180 mlrd. litų) – jeigu padėtis negerės, tokios sumos nuo 2050-ųjų kasmet reikės NHS gydant antsvorio turinčius britus. Ši suma sudarys pusę viso valstybinio sveikatos apsaugos biudžeto.

* * *

Naujausiame „Nuffield Health Fitness Report“ tyrime britų teirautasi, kiek kartų per savaitę jie bent kiek aktyviau pajuda (sportuoja, dirba fizinį darbą ir pan.). Mažiau nei triskart per savaitę savo raumenis pramankština štai toks procentas britų miestiečių:

1. Glazge – 75 proc.;

2-3. Birmingame – 67 proc.; 2-3. Sautamptone – 67 proc.; 4. Londone – 66 proc.;

5. Bristolyje – 64 proc.;

6-7. Niukasle – 62 proc.;

6-7. Lidse – 62 proc.;

8. Noridže – 60 proc;

9. Mančesteryje – 59 proc.;

10. Kardife – 58 proc.