Pasak VLK atstovų, dėl sutrikusios klausos apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu turėtų kreiptis į savo apylinkės šeimos gydytoją. Apžiūrėjęs ligonį jis nuspręs, kaip reikia gydyti, prireikus pasiųs konsultuotis pas ausų, nosies, gerklės gydytoją. Jei pacientui būtinas klausos aparatas, gydytojas jį nukreips į audiologijos centrą ar kabinetą, kuriame jam bus pritaikytas tinkamas aparatas.
Gavę gydytojo siuntimą ligoniai gali kreiptis į jų gyvenamąją vietą aptarnaujantį klausos protezavimo kabinetą.
Klausos aparatą nemokamai turi teisę gauti visi apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu: suaugusieji - aparatą vienai ausiai, o vaikai - vienai arba aparatus abiem ausims. Nemokami klausos aparatai skiriami vieną kartą per 5 metus. Jei klausa labai pablogėja, aparatas gali būti pakeistas anksčiau numatyto termino.
Jei pacientas nutaria nelaukti, kol klausos aparatas jam bus nupirktas eilės tvarka ir jį įsigyja savo lėšomis arba nusiperka brangesnį aparatą, jis turi teisę gauti kompensaciją. Visų paciento išlaidų Valstybinė ligonių kasa nekompensuoja. Pats nusipirkęs klausos aparatą asmuo gaus dalį sumos: tiek, kiek Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas išleidžia pirkdamas klausos aparatą centralizuotai.
Valstybė už vieną klausos aparatą moka nuo 138,6 iki 727,65 lito. Aparato kaina priklauso nuo jo modelio, kuris individualiai pritaikomas pagal klausos suprastėjimo laipsnį.