Patikimi kūno sargybiniai nuo ligų – sodų ir daržų gėrybės

Ilgą laiką buvo priskiriami prie afrodiziakų.

Abrikosuose yra likopeno – medžiagos, galinčios užkirsti kelią vėžiui, ir folio rūgšties. Labiausiai apsaugo nuo storosios žarnos ir krūties vėžio.

Vitamino B turintys abrikosai yra jautrūs šviesai ir šilumai. Naudingiausi ką tik nuskinti.

Aštrų skonį paprikai suteikiantis kapsaicinas turi antibakterinio poveikio ir apsaugo nuo prostatos vėžio. Kaip ir saldžiojoje, aitriojoje paprikoje yra daug flavonoidų ir karotinoidų (tai pigmentai, lemiantys augalų spalvą), askorbo rūgšties. Visos šios medžiagos – antioksidantai, stabdantys žalingųjų ląstelių veiklą.

Kad nepradingtų vitaminas C, kurio yra ir aitriosiose, ir saldžiosiose paprikose, šias daržoves kaitinti reikėtų kuo trumpiau.

Šis egzotiškas vaisius naudingas ne tik dėl to, kad jo sudėtyje yra vitamino C, bet ir vitamino E, stiprinančio ląsteles.

Ananasas padeda išvengti nuo burnos ir ryklės vėžio. Be to, jame esantys fermentai stabdo uždegimo procesus ir padeda greičiau užgyti žaizdoms.

Apelsinuose esančios medžiagos ne tik sustiprina organizmo gynybines funkcijas artėjant žiemos gripui. Juose esantis vitaminas C padeda ląsteles saugantiems flavonoidams kovoti su vėžiu.

Šiose tamsiose uogose yra folio rūgšties, galinčios sumažinti storosios žarnos ir vėžio krūties riziką. Karotinoidai veikia laisvuosius radikalus, saugo nuo jų ląsteles.

Itin sveika gerti aronijų sultis. Bet daugiau nei viena stiklinė per dieną gali sukelti skrandžio negalavimų.

Dribsniuose esančios balastinės medžiagos aktyvina virškinimą, skatina greičiau pasišalinti iš organizmo medžiagas, sukeliančias vėžį.

Baklažanuose randama daug medžiagų, kurios yra tikri vėžio priešai. Kuo baklažano oda lygesnė, tuo jis šviežesnis ir naudingesnis.

Bananuose yra daug balastinių medžiagų, kurios kenksmingosioms medžiagoms neleidžia ilgai užsilaikyti žmogaus žarnyne.

Tačiau, palyginti su kitais vaisiais, bananai turi daug kalorijų (100 gramų – 96 kilokalorijos).

Uogos, kuriose daug antioksidantų flavonoidų ir elago rūgšties. Ši rūgštis saugo ląsteles ir DNR nuo vėžio, be to, pasižymi antiuždegiminiu poveikiu. Braškes reikia valgyti šviežias, kitaip jų gynybinės funkcijos mažėja.

Šios žalios daržovės turtingos flavonoidų ir balastinių medžiagų.

Brokoliai naudingiausi, kai yra gerai susmulkinti.

Burokėliuose yra daug flavonoidų, kurie pasižymi antibakterinėmis ir gynybines organizmo funkcijas stiprinančiomis savybėmis.

Norint apsisaugoti nuo vėžio, reikia 2-3 mėnesius per metus kasdien išgerti iš 1 kilogramo burokėlių išspaustas šviežias sultis.

Cikorijos vertinamos kaip folio rūgšties šaltinis.

Folio rūgštis – vandenyje tirpstantis vitaminas, galintis sumažinti storosios žarnos ir krūties vėžio riziką.

Šiose daržovėse, be ląsteles saugančių karotinoidų, yra seleno (gali sumažinti prostatos, skrandžio ir plaučių vėžio riziką) ir folio rūgšties (gali sumažinti storosios žarnos vėžio riziką).

Cukinijų negalima laikyti šalia nokstančių vaisių (pavyzdžiui, obuolių).

Jie priklauso prie daržovių, kurių sudėtyje randama sieros junginių, turinčių stiprų kvapą, bet apsaugančių organizmo ląsteles ir DNR nuo pažeidimų. Be to, jie neleidžia atsirasti laisviesiems radikalams.

Jau prieš 100 metų sviestą, kad jis išliktų šviežias, vyniodavo į dilgėlių lapus: juose esančios medžiagos užkerta kelią bakterijoms daugintis.

Dilgėlių sudėtyje esanti folio rūgštis gali padėti sumažinti kasos vėžio riziką. Beje, jauni dilgėlių lapai skanesni už salotas. O dilginančius plaukelius suardo salotų užpilas.

Sveikatos stebuklas, turintis vitamino C, stiprinančio imuninę sistemą, ir daug likopeno – medžiagos, efektyviai saugančios nuo vėžio: 100 gramų erškėtuogių randama iki 35,2 miligramo likopeno. Palyginimui: tame pačiame kiekyje šviežių pomidorų yra 4,2 miligramo likopeno.

Ši vertinga medžiaga kaupiasi erškėtuogės žievelėje.

Šių uogų sudėtyje esanti elago rūgštis stabdo vėžinių ląstelių veiklą. Gervuogėse yra vitaminų A ir C – pastarasis naikina laisvuosius radikalus, stiprina imuninę sistemą.

Be vitamino C, juose yra daug likopeno, karotinoidų – puikių sveikatos sargų. O vitaminas C sustiprina jų poveikį.

Tai ypač svarbu kovojant su stemplės ir skrandžio vėžiu. 100 gramų greipfruto yra 60 proc. vitamino C dienos normos.

Gvazdikėlių sudėtyje yra iki 15 proc. eterinio aliejaus. Jis slopina skausmą, stabdo uždegimo procesus, turi antibakterinio poveikio.

Gvazdikėlių aliejaus negalima vartoti nėštumo metu!

Imbiero šaknyje esantys eteriniai aliejai slopina uždegimus ir stabdo vėžinių ląstelių veiklą.

Su gyvūnais atlikti bandymai parodė, kad imbieras apsaugo nuo storosios žarnos vėžio.

Turi ne tik daug kalcio, bet ir pieno rūgšties bakterijų, kurios aktyvina imuninės sistemos veiklą, taip sustiprindamos organizmo gynybą nuo navikų.

Gali padėti neutralizuoti kenksmingas medžiagas, susikaupusias žarnyne.

Jau XX a. Rusijos tyrinėtojai vadino kefyrą šimtmečio gėrimu.

Pieno rūgšties bakterijos, stiprindamos imuninę sistemą, aktyvina gynybą nuo auglių, skatina žarnyno veiklą.

Šiuose vaisiuose yra labai daug vitamino C, kuris stiprina gynybines organizmo funkcijas ir kovoja su laisvaisiais radikalais.

Ideali žiemos daržovė, turinti daug vitamino C, kuris išlieka saugant sandėlyje ar net verdant.

Aštraus skonio krienai aktyvina kepenų fermentų veiklą ir priverčia organizmą greičiau pašalinti nuodingas medžiagas.

Krienų sudėtyje yra aliejaus, kuris gali užkirsti kelią plaučių, krūties ir storosios žarnos vėžiui.

Kasdien sukramsnoti saują riešutų – tai apsaugoti organizmą nuo vėžio. Mat jų sudėtyje esančios nesočiosios riebalų rūgštys laikomos svarbiomis kovotojomis su laisvaisiais radikalais.

Elago rūgšties turintys lazdynų riešutai slopina uždegimus ir mažina vėžio riziką.

Atkreipkite dėmesį į tai, kad ilgai laikomi riešutai nebūtų apipeliję. Pelėsis gali sužadinti vėžį.

Šių uogų sudėtyje esančios dažomosios medžiagos – puikūs antioksidantai, be to, jos slopina uždegimo procesus.

Mėlynėse yra ir elago rūgšties, kuri sukuria apsaugą nuo vėžio, padeda užkirsti kelią ląstelių mutacijai.

Morkose yra daug augalinės medžiagos karotino, o daugiausia jo – odelėje.

Dėl to patartina valgyti morkas tik nuplautas ir švariai nuvalytas. Karotinas yra antioksidantas, kovojantis su kenksmingais laisvaisiais radikalais.

Šlakelis aliejaus, įpilto į smulkintas šviežias morkas, suskaldo betakaroteną, ir jis geriau pasisavinamas.

Obuoliuose yra daug flavonoidų ir pektinų. Šios medžiagos dar vadinamos žarnyno sargybiniais, nes gali užkirsti kelią vėžinių ląstelių dauginimuisi.

Svarbu valgyti obuolius su žievele, nes joje susikaupia daugiausia vitamino C.

Stiprina imuninę sistemą, aktyvina organizmo gynybą ir neutralizuoja puvimo bakterijas žarnyne.

Pomidorai garsėja kaip likopeno – medžiagos, kuri 8-10 kartų labiau saugo ląsteles nei morkose esantis betakarotenas, šaltinis.

Pomidorų tyrėje likopeno yra daugiau nei žaliuose pomidoruose. Troškintų ar trintų pomidorų sudėtyje esantis likopenas lieka veiksmingas.

Šios ankštinės daržovės turtingos balastinių medžiagų, galinčių užkirsti kelią storosios žarnos vėžiui.

Mitybos ekspertai pataria mažiausiai kartą per savaitę valgyti ankštinių daržovių.

Jei verdant pupeles vanduo pakeičiamas keletą kartų, tai sumažina vidurių pūtimą.

Sauja raudonųjų serbentų praturtina organizmą 35 miligramais vitamino C, kuris apsaugo organizmą nuo agresyvių laisvųjų radikalų.

Uogas reikia valgyti šviežias, nes išvirus sumažėja vitaminų.

Turtingi vitaminų ir mineralinių medžiagų rauginti agurkai dar Senovės Romoje buvo laikomi vienu sveikatos šaltinių. Jie stiprina imuninę sistemą ir saugo nuo vėžio.

Turi ne tik daug vitamino C, bet ir vėžį stabdančių medžiagų. Manoma, kad gali užkirsti kelią krūties, storosios žarnos, plaučių ir kepenų navikams. Geriausia valgyti nekaitintus.

Žalios šviežios salotos – folio rūgšties šaltinis. Salotose esantis vitaminas B saugo nuo vėžio, rūpinasi tinkamu ląstelių dalijimusi ir naujų susidarymu.

Salotose yra vitamino C, kuris stiprina imuninę sistemą, šalina laisvuosius radikalus.

Laikomos kambaryje salotos jau po dviejų dienų praranda 50 proc. vitaminų.

Saulėgrąžų sėklos – baltymų ir mineralinių medžiagų šaltinis, be to, jose daug seleno, omega3 riebalų rūgščių ir vitamino E.

Nors saulėgrąžų sėklos vertingos, reikėtų jas valgyti saikingai, nes jos, kaip ir riešutai, turi daug riebalų.

Jūrų žuvyje yra daug omega3 riebalų rūgščių, naudingų ne tik tuo, kad padeda išvengti vėžio, bet ir saugo širdį.

Silkę galima valgyti bet kaip paruoštą, net ir marinuota ji nepraranda savo gerųjų savybių.

Špinatuose yra daug vitamino C ir folio rūgšties, kuri mažina onkologinių storosios žarnos ligų riziką.

Tris dienas kambario temperatūroje laikyti špinatai praranda du trečdalius vertingų medžiagų. Teigiama, kad šaldyti špinatai beveik nepraranda vertės.

Šiame pieno produkte daug kalcio, kuris gali apsaugoti nuo vėžio, nes turi įtakos ląstelių atsinaujinimo procesui.

Be to, varškė gali užkirsti kelią žarnyno gleivinės pažeidimams.

Mitybos ekspertai pataria geriau vartoti kuo liesesnę varškę.

Šiose raudonose uogose daug vitamino C, pektino ir folio rūgšties.

Flavonoidai ir balastinės medžiagos sužadina žarnyno veiklą, todėl gali užkirsti kelią vėžiui.

Karštis suardo daugelį vertingų vyšnių medžiagų.

Azijos šalių gyventojai geria itin daug šio gėrimo.

Arbatoje esantys polifenoliai stabdo uždegimo procesus ir užkerta kelią vėžiui.

Jungtinių Valstijų mokslininkų teigimu, žalioji arbata gali padėti gydant krūties vėžį.

Žirneliuose esančios medžiagos apsaugo nuo storosios žarnos vėžio.

Kaip ir visi ankštiniai, žirneliai mažina cholesterolio kiekį, jų sudėtyje esančios balastinės medžiagos skatina virškinimą.

Medikai pataria vartoti šviežius ar šaldytus žirnelius, nes konservuotuose vitaminų ir naudingųjų medžiagų lieka mažiau.