Pasak pranešėjo, tarp vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės rodiklių išlieka dideli skirtumai – moterys gyvena ilgiau 11,3 m.
„Kasmet Lietuvoje mažėja gyventojų skaičius. Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 3 mln. 358 tūkst. gyventojų. Lietuvos populiacija, kaip ir visame pasaulyje, senėja. Susirūpinimą kelia demografiniai rodikliai, tai daugelį metų mažėjantis natūralus gyventojų prieauglis, kuris 2007 m. buvo net minus 3,9. 2008 metais šis rodiklis pagerėjo ir tūkstančiui gyventojų mes netenkame kasmet jau tik 2,6. Tai susiję su padidėjusiu gimstamumu ir šiek tiek sumažėjusiu mirtingumu. Gimstamumo rodiklis pereitais metais peržengė 10 gimusių tūkstančiui gyventojų ribą“, – kalbėjo Nacionalinės sveikatos tarybos primininkas. Pasak J. Pundziaus, 2008 m. mirtingumas mažėjo dėl mirčių keliuose, alkoholio sukeltų sveikatos problemų ir kūdikių mirčių mažėjimo.
Aptardamas trumpos Lietuvos žmonių vidutinės gyvenimo trukmės ir didelio mirtingumo priežastis, tarybos pirmininkas tvirtino, kad vidutinis gyvenimo trukmės trumpėjimas yra susijęs daugiau ne su sveikatos priežiūros veiksmingumo stoka (t. y. asmens sveikatos priežiūros, ligoninių, poliklinikų ir pirminės sveikatos priežiūros grandies darbo), bet lemiamą įtaką turėjo mirtys dėl sveikatos politikos veiksmingumo stokos. Anot jo, tai akivaizdus iššūkis Lietuvos sveikatos politikai.
Pranešėjas akcentavo taip pat lėtinių neinfekcinių ligų kontrolės svarbą. Aptardamas širdies ir kraujagyslių mirtingumo pokyčius, kurie nėra džiuginantys, jis teigė, kad juos labiausiai lemia nutukimo ir viršsvorio epidemija. „Kas trečias Lietuvos gyventojas turi viršsvorį, kas penktas yra nutukęs. Beveik per 30 metų nutukimas padidėjo tris kartus“, – apgailestavo tarybos pirmininkas.
J. Pundzius taip pat akcentavo, kad sergamumas tuberkulioze Lietuvoje išlieka didžiausias visos Europos Sąjungos šalyse. „Jeigu žmogus yra toks pavojingas, jis turi būti izoliuotas nuo visuomenės taip, kaip neatsargiai elgiantis su ginklu žmogus, (...) jis turi būti izoliuotas.
Lietuva turi būti susirūpinusi įveikti tuberkuliozės problemą, reikia perorientuoti gydymą į ambulatorinį. Tuberkuliozės stacionaro tinklą optimizuoti“, – apžvelgdamas metinį pranešimą tvirtino pranešėjas.
J.Pundzius tikino, jog absoliutus socialinės ir sveikatos rizikos atsakomybės priskyrimas tik valstybei sukelia neigiamą efektą, todėl valstybė atsakomybe turi dalintis su žmonėmis. „Gyventojų atsakomybę už savo sveikatą po truputį didina daugelis šalių –ir Europos Sąjungos visos šalys, ir išsivysčiusios Šiaurės Amerikos šalys, ir netgi apie tai galvojančios Azijos šalys. Ženkliai didinami sveikatos draudimo tarifai asmenims, žalojantiems savo sveikatą rūkymu, alkoholiu, narkotikais, diegiami papildomi mokesčiai savo sveikata nesirūpinantiems žmonėms.
Vokietijoje 2004 m. pradėta sveikatos sistemos reforma. Buvo imtasi nemažai priemonių, kai pacientas papildomai moka įvairiose situacijose už savo sveikatą. (...) Tai iš karto sureguliuoja srautus ir po kelerių metų iš karto pasirodė rezultatai. Padaugėjo personalinių išlaidų sveikatai, o sumažėjo sunaudojamų išlaidų maistui, transportui ir panašiai. Ir taip turi būti. Pirminiam prioritetui – sveikatai turi būti išleidžiama personaliai daugiau pinigų. Sumažėjo nepagrįstų vizitų pas gydytojus. Tai palengvino sveikatos sistemos naštą.
Sumažėjo išlaidų vaistams ir preliminarūs duomenys rodo, kad pagerės lėtinių ligų kontrolė ir sumažės komplikacijų. Taip daro vokiečiai. Man atrodo, taip galime padaryti ir mes. Tik reikia apibrėžti pirmiausia valstybės garantuojamo minimalaus sveikatos krepšelio dydį. Ką valstybė gali, turime šiandien surašyti sąrašą. Tai yra labai nepopuliaru, nes tai sukels ažiotažą. Bet tai privaloma sąlyga norint įdiegti papildomą savanorišką sveikatos draudimą, kuris galėtų būti objektas tų paslaugų dalių, kurių nedraudžia valstybė.
Taip pat būtina įdiegti gyventojų papildomus mokėjimus už savo sveikatą, kurie turi būti papildomas savanoriško draudimo objektas. Diferencijuoti bazinį sveikatos draudimo mokestį, priklausomai nuo žmogaus indėlio saugant ir ugdant savo sveikatą. Įdiegti bent minimalius vienkartinius apsilankymo gydymo įstaigoje mokesčius“, – kalbėjo Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas.