„Vakcinacija - svarbi visuomenės sveikatos prevencinė priemonė. Skiepijimas yra esminis ES visuomenės sveikatos strategijos elementas reaguojant į dabartinę H1N1 epidemiją“, - konstatavo komisarė konferencijoje apie gripą.
Nemaža dalis bendrijos narių šiuo metu tik užsisako vakcinas, tačiau Europoje jos pasirodys tik lapkričio pabaigoje. Lietuva yra viena iš 8 Europos šalių, kurios dar neapsirūpino vakcina. ES gali tik teikti savo rekomendacijas, bet atsakomybę už vakcinos prieinamumą turi prisiimti kiekviena šalis.
Kaip ELTA jau skelbė, ar pirkti nevienareikšmiškai vertinamų skiepų nuo naujojo gripo, kurie šalį pasiektų greičiausiai jau didžiajai sergamumo bangai nuslūgus, dar sprendžiama.
Europos Sąjungos ekspertai įspėja, kad ypač jaunimas turėtų būti atidesnis, labiau rūpintis savo sveikata ir nesumenkinti naujojo gripo A(H1N1) keliamo pavojaus. Būtent ši amžiaus grupė imlesnė vadinamajam kiaulių gripui, rodo naujausi tyrimai.
Pasak ES sveikatos reikalų komisarės A.Vassiliou, žiemą galima tikėtis stipresnės kiaulių gripo bangos, liga gali užklupti apie 30 proc. europiečių. Naujojo tipo gripui mažiau atsparesni vaikai ir paaugliai, nes jų imunitetas silpnesnis.
„Sezoninis gripas nėra tas pats, kas A(H1N1). Pagyvenę žmonės turi didesnę tikimybę susirgti sezoniniu gripu, bet A(H1N1) veikia jaunus žmones“, - konferencijoje apie gripą pažymėjo A.Vassiliou.
Jungtinės Valstijos, jau prieš mėnesį supratusios šį pavojų pradėjo vakcinacijos prieš naująjį gripo virusą kampaniją. Įvertinus pavojingiausias rizikos grupes, Amerikoje vakcina pirmiausia siūloma moksleiviams ir studentams.
Tuo tarpu Europoje, atsižvelgus į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, pirmiausia siūloma skiepyti sveikatos priežiūros sistemos bei būtinosios tarnybos pareigūnus, nėščiąsias. Į prioritetinį sąrašą taip pat patenka vyresni kaip 6 mėnesių lėtinėmis ligomis sergantys vaikai, sveiki 15-49 metų žmonės, sveiki vaikai, sveiki 50-64 metų bei vyresni kaip 65 metų amžiaus žmonės.
A.Vassiliou pabrėžė būtinybę stiprinti pasaulio veterinarijos tarnybų pajėgumus bei bendradarbiavimą, Europos paramą trečiosioms arba skurstančioms šalims. Tiesa, konkrečiau galimos paramos eurokomisarė nedetalizavo.
Kita vertus, ji pripažino, kad kol skiepai dar tik pakeliui į valstybes, derėtų imtis visuomenės, ypač jaunosios kartos, švietimo. Jos teigimu, stipri informavimo politika apie kiaulių gripą gali padėti sumažinti sumaištį visuomenėje ir ekonominius padarinius. Svarbu, kad žmonės, atsidūrę ekstremalioje sveikatos situacijoje, gautų aiškią, nuoseklią ir naujausią informaciją, kaip apsisaugoti ir išvengti infekcijos.
„SARS protrūkis prieš šešerius metus parodė, kad laiku pradėta ir skaidri visuomenės informavimo politika gali padėti sumažinti sumaištį visuomenėje ir ekonomines pasekmes sparčiai besikeičiančiame epidemijos pasaulyje“, - teigė A.Vassiliou.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro ekspertų duomenimis, Lietuvoje šiuo metu iš viso įregistruoti 57 naujojo gripo atvejai, sergančiųjų naujuoju gripu daugėja pamažu, visi susirgusieji sėkmingai pasveiko.
Naujojo gripo A(H1N1) simptomai panašūs į įprasto sezoninio gripo sukeltus simptomus: karščiavimas, kosulys, sloga, gerklės skausmas, taip pat galimi raumenų ir galvos skausmai, šaltkrėtis, nuovargis, vėmimas ar viduriavimas. Retais atvejais sergant gripu gali išsivystyti sunkios komplikacijos, net jei nesergama jokiomis kitomis lėtinėmis ligomis.
Gripu A(H1N1) užsikrečiama taip pat kaip ir sezoniniu. Jis plinta nuo žmogaus žmogui oro lašeliniu keliu, kai sergantis kosti ar čiaudi, taip pat yra galimybė užsikrėsti per aplinkos daiktus ar nešvarias rankas, kai, palietus sergančiojo kvėpavimo takų išskyromis užterštus daiktus, rankomis liečiamos burna ar nosis.