Ketvirtadienį Seime surengtoje tarptautinėje konferencijoje buvo
pristatyta Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro
metinė ataskaita apie narkotikų vartojimą.
Pasak Narkotikų kontrolės departamento vadovės Audronės
Astrauskienės, tyrimai rodo, kad 2008 metais Lietuvoje buvo 12 proc.
15-64 metų amžiaus žmonių nors kartą išbandžiusių narkotinių
medžiagų. 2004-aisiais šis skaičius siekė 8,5 proc. 19 proc.
Lietuvoje apklaustų žmonių yra susidūrę su siūlymu išbandyti
narkotines medžiagas, daugiausiai kanapes.
A.Astrauskienės teigimu, Vakarų Europos šalyse, kanapių
vartojimas stabilizuojasi ir mažėja, ypač jaunimo tarpe, tačiau
Lietuvoje jis per ketverius metus didėjo.
Narkotikų kontrolės departamento vadovė sakė, kad didžiausia
rizikos grupei priskiriami jauni žmonės nuo 18 iki 24 metų amžiaus
- 30 proc. apklaustųjų šioje amžiaus grupėje teigė išbandę
narkotines medžiagas.
70 procentų jaunuolių nuo 18 iki 24 metų, kurie yra naudoję
psichotropines medžiagas, teigė tai darę su draugais.
„Šiandien sintetiniai narkotikai, tokie kaip „ekstazi“ ir
amfetaminas, kurie plinta Lietuvoje, yra technologiškai pritaikyti
jaunimui, pritaikyti mūsų gyvenimo tempui. Jie yra pigūs, jie
greitai veikia ir sukelia tą efektą, kurio trokštama - pasijusti
laimingu tas 24 valandas, būti aktyviu, komunikabiliu - to, ko nori
mūsų jaunimas. Ir būtent tas psichoaktyvių medžiagų vartojimas
šiandien aiškinimas kaip psichikos sutrikimas, kaip tam tikrų
medžiagų nebuvimas smegenyse, kai žmogus nejausdamas malonumo
pojūčio jį kompensuoja cheminėmis medžiagomis,“ - kalbėjo
A.Astrauskienė.
Lietuvoje, lyginant su 2004 metais, pastebimas mažėjantis
skirtumas tarp narkotikų vartotojų lyčių. Pasak A.Astrauskienės,
prieš 4 metus tarp naudojančių psichotropines medžiagas buvo 4
kartus daugiau vyrų, nei moterų, tuo tarpu pernai vyrai narkotikus
vartojo tik 1,5-2 kartus dažniau nei moterys.
Taip pat mažėja skirtumas tarp narkotikų vartojimo paplitimo
Lietuvos miestuose ir kaimuose.
„Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje narkotikų vartojimas nepakito,
tačiau vartojimas išaugo mažų miestelių sąskaita,“ - sakė
A.Astrauskienė.
Pasak Narkotikų kontrolės departamento direktorės, Lietuvoje į
reabilitacijos įstaigas daugiausiai kreipiasi nuo heroino vartojimo
priklausantys asmenys. Tuo tarpu 3 proc. besikreipiančiųjų asmenų
yra priklausomi nuo kanapių.
A.Astrauskienė pasidžiaugė, kad Lietuvoje narkotinių
medžiagų legalizavimo tendencijos nesulaukia palaikymo, mažėja
gyventojų, kurie pritartų šiam žingsniui.
Lietuviai, kaip pagrindines priežastis, kodėl nesidomi
narkotikais, nurodė neigiamą požiūrį į juos bei pabrėžė
neigiamą psichotropinių medžiagų įtaką sveikatai.
Pasak Narkotikų kontrolės departamento direktorės, mažėja
lietuvių, manančių, kad narkotikų vartojimas yra madingas. 2008
metais 13 procentų apklaustųjų, psichotropinių medžiagų
vartojimą teigiamai siejo su madingu įvaizdžiu.
Nors Lietuva pažymima kaip sintetinių narkotikų gamybos,
tranzito, importo ir eksporto šalis, Narkotikų kontrolės
departamento vadovės teigimu, Lietuvoje narkotikų, lyginant su
kitomis ES šalimis, vartojama mažiau.
„Pas mus yra žymiai mažiau vartojama tiek kanapių, tiek
kokaino, tiek heroino negu kitose šalyse. Pagal kanapių vartojimas
esame, išreitingavus visas šalis (BNS - ES šalis), gal treti nuo
pabaigos, pagal amfetamino vartojimą esam pasiekę ES vidurkį,
tačiau pagal kokaino, heroino, LSD, haliucinogeninių grybų
vartojimą esam pačioje eilutės pabaigoje,“ - sakė A.Astrauskienė.
„Yra dideli skirtumai tarp Estijos, Lietuvos ir Latvijos.
Latvijoje yra ypač paplitę sintetiniai narkotikai, pas juos nėra
tiek paplitęs heroinas, kiek pas mus. Estijoje paplitęs heroinas. Ir
šiandien tikrai nei vienas mokslininkas negali atsakyti, kodėl
šalys, nors yra gretimos, turi tokį skirtingą narkotikų
pasirinkimo ir vartojimo sferą,“ - pasakojo Narkotikų kontrolės
departamento direktorė.
Sprendžiant narkomanijos problemą, pasak A.Astrauskienės,
svarbiau yra ne stengtis aprėpti iki 72 suskaičiuojamus rizikos
veiksnius, bet stiprinti apsauginius faktorius, tarp kurių pirmiausia
minima šeima.
„Šiandien didelį dėmesį, ypač didelį dėmesį reikia skirti
socialinės rizikos šeimoms, vaikų užimtumui, sveikatos ugdymui.
Mokykla - ta auditorija, per kurią galima pasiekti vaikus ir jų
tėvus. Taip, tai padaryti yra labai sunku,“ - teigė A.Astrauskienė.
Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos
programą 2009-2016 metams Seimas turėtų tvirtinti po biudžeto
priėmimo.