O nuo ankstyvo ryto blaškiusis tarp Lazdijų ligoninės ir Lazdijų rajono savivaldybės laukdama atvykstančios valdininkės Lazdijų rajono Veisiejų gyventoja Erika Petrauskienė apsidžiaugė, gavusi progą savo skundą dėl Lazdijų medikų darbo įteikti tiesiai į rankas aukštas pareigas užimančiai Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnei.
Jauna moteris, kurios tėvas Zenius Vitas Sukackas prieš pora savaičių mirė po išoperuoto apendicito operacijos kilus komplikacijoms, vietos medikus kaltina aplaidumu ir nekompetencija.
„Įteikiame jums vilties lašą, prašydami neatimti mūsų medikams ir jų pacientams vilties sulaukti visų tų medicinos paslaugų, kurios jiems teikiamos šiandien. Viliamės, kad vykdant šalyje sveikatos reformą, Lazdijų ligoninės tai nepalies taip skaudžiai, kaip numatyta dabartiniuose Sveikatos apsaugos ministerijos planuose“, - N.Ribokienei sakė Lazdijų rajono meras A.Margelis.
Pagal ministerijos numatytą gydymo įstaigų restruktūrizacijos planą, Lazdijų ligoninėje, kurios steigėja yra Lazdijų rajono savivaldybė, numatoma uždaryti Akušerijos ir Chirurgijos skyrius, išplečiant dienos chirurgijos paslaugų teikimą. Pasak viceministrės N.Ribokienės, galutinis sprendimas numatytas priimti vėliau ir įsigaliotų nuo ateinančių metų antrojo ketvirčio.
Iki to laiko visos šalies gydymo įstaigos bus suskirstytos pagal teikiamų paslaugų apimtį ir pobūdį į tris kategorijas: rajonines, regionines ir respublikines. Alytaus apskrityje klinikinio lygmens gydymo įstaigų nėra, regioninėmis taptų Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ir Druskininkų savivaldybės ligoninės, o Lazdijų ir Varėnos ligoninės būtų priskirtos rajoninio lygmens kategorijai.
Ministerijos atstovai savo sprendimą Lazdijų ligoninėje uždaryti Chirurgijos ir Akušerijos skyrius grindžia šių skyrių darbo apimtimis ir jų nerentabilumu. tačiau penktadienį paaiškėjo, ka Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lazdijų ligoninės turimi duomenys apie šių skyrių darą - skirtingi.
Ministerija teigia, jog negali palikti Akuįerijos skyriaus, kuriame per metus nepriimama bent 300 gimdymų, ir Chirurgijos skyriaus, jei šis per metus neatlieka bent 1100 operacijų. Priešingu atveju, pasak viceministrės, iškyla ir teikiamos paslaugos saugumo klausimas.
Lazdijų ligoninės ir Lazdijų rajono savivaldybės vadovai tikina, kad įstaiga atitinka šiuos kriterijus, nors ministerijos turimi skaičiai, kuriuos pateikė Valstybinė ligonių kasa pagal apmokėtas paslaugas Lazdijų ligoninei - ne lazdijiškių naudai. Anot N.Ribokienės, tokie neatitikimai yra buvę ir kitose savivaldybėse, tačiau patikrinus nuodugniau paaiškėdavo, kad teisi Valstybinė ligonių kasa.
Lazdijiškiai prašė atsižvelgti ir į tai, jog iki šiol įstaiga sąžiningai vykdė visus restruktūrizacijos etapų reikalavimus, tad priimant sprendimą reiktų atsižvelgti ir į žmogiškąjį bei ekonominį faktorius: suskaičiavus būsimas išmokas atleidžiamiems darbuotojams, sutaupyti pavyktų nedaug, o išaugusi bedarbystė rajone sukeltų socialinę įtampą. Lazdijų ligoninės vyr.gydytojas Vitas Šimkonis siūlė suteikti įstaigai pereinamąjį laikotarpį, po kurio paaiškėtų, kiek tokios paslaugos reikalingos vietos gyventojams.
Gyventojai baiminosi, jog uždarius skyrius, ligoniai bus vežami į perpildytas regionines ligonines ir paslaugos kokybė tik prastės, mat šios įstaigos nesusitvarkys su išaugusių pacientų skaičiumi ir turimomis palatų lovomis. N.Ribokienė tikino, kad bus siekiama šito išvengti dar iki galutinio sprendimo priėmimo sutvarkant ligonių srautus.
V.Šimkonis prašė kelti klausimą dėl galimybės Lazdijų ligoninei, kaip pasienyje su Lenkija esančiai gydymo įstaigai, sudaryti sutartį su Balstogės (Lenkija) teritorine ligonių kasa ir aptarnauti Lenkijos pasienyje su Lietuva gyvenančius pacientus. Vyr. gydytojas prašė viceministrės atkreipti šalies klinikų vadovų dėmesį į jų specialistų profesinę etiką, kai neretai rajoninių ligoninių specialistai yra nuvertinami paciento akyse.
N.Ribokienė Lazdijų medikus ramino, jog personalo atleisti niekas nesiruošia, ypač - slaugytojų ir slaugių. Jų paslaugos bus reikalingos išplečiant dienos chirurgijos, bendrosios praktikos gydytojų kabinetų, slaugos skyriaus veiklą. Ji atkreipė dėmesį į tai, jog pacientas ypatingai didelę reikšmę teikia ne tik laiku suteiktos paslaugos kokybei, bet ir mediko bei paciento santykiams, jų žmogiškumui. Kai kuriais atvejais pastarojo, anot N.Ribokienės, kai kuriems Lazdijų medikams pritrūksta.
Viceministrė Lazdijų rajono merą A.Margelį patikino, kad jei pati savivaldybė, kaip steigėja, rastų lėšų minėtų skyrių veiklos finansavimui savo biudžete, ministerija leistų jas teikti. „Niekas licencijų neatima, tačiau iš Ligonių kasų tai finsansuoti yra neefektyvu ekonomiškai“, - sakė N.Ribokienė.
Iš Lazdijų ministerijos atstovai išvyko nepalikę tvirto pažado nei ar palikti esamas gydymo paslaugas, ar laikytis dabar parengto restruktūrizacijos plano. Duodama interviu lrytas.lt N.Ribokienė teigė, kad su jos vizitu sutapę pacientų skundai žiniasklaidoje dėl Lazdijų medikų darbo tikrai nebus lemiami, sprendžiant dėl būsimų paslaugų Lazdijų ligoninėje. Tačiau pripažino, kad tokie iškylantys atvejai verčia itin atsargiai ir atidžiai priimti sprendimus, juos atsakingai įvertinti.
Paklausta, ekonominiai ar politiniai motyvai nulems Lazdijų ligoninės ateitį, viceministrė dievagojosi, jog bus sprendžiama ir žiūrima tik ekonominių motyvų. Tačiau gali būti, jog būtent ministerijos sprendimai dėl Alytaus apskrities gydymo įstaigų klasifikacijos lems, kiek sąžininga buvo N.Ribokienė su Lazdijų medikais. Visai neseniai, po liberalcentristo sveikatos apsaugos ministro A.Čapliko vizito į Varėnos ligoninę, Sveikatos apsaugos ministerija pradėjo garsiai kalbėti apie tai, neva kiekvieną atvejį reiktų žiūrėti individualiai, o ne mauti visas įstaigas ant parengto kurpalio.
Įtarimus, jog politiniai susitarimai turi įtakos priimant ekonominius sprendimus, stiprina ir tai, jog panašius rodiklius kaip Lazdijų turinti Druskininkų ligoninė pagal dabartinį ministerijos sumanymą patenka į regioninių ligoninių kategoriją. N.Ribokienė, kaip paaiškėjo penktadienį Lazdijuose, - dzūkė, kilusi iš Druskininkų.