Lazdijuose pasipylė kaltinimų medikams: akušeriai neįžvelgė vaisiaus apsigimimo, po apendicito operacijos mirė vyras (nuotraukos)

Tam priešinasi ne tik vietos gyventojai, medikai, bet ir rajono valdžia, dedanti visas pastangas, kad būtų išsaugotas dabar esamų paslaugų teikimas ne tik Lazdijų, bet ir aplinkinių Druskininkų, Varėnos savivaldybių pacientams. Ministerijos vadovams bandoma įrodyti, kad Lazdijų ligoninė pajėgi teikti akušerijos ir chirurgijos paslaugas, ir kad šios – antrinio lygmens – paslaugos vietos gyventojams yra būtinos. Piktas likimo pokštas - kaip tik šių skyrių medikus blogai atliekant savo darbą kaltina pacientų artimieji.

Nemajūnų kaime gyvenanti Daiva Liaukevičienė teigia, kad abejotina Lazdijų medikų kvalifikacija lėmė, jog jie visą nėštumo laikotarpį nepastebėjo, kad jauna mama įsčiose nešioja neįgalų vaiką, nors per nėštumo laikotarpį ultragarsinį vaisiaus ir nėščiosios tyrimą darė net šešis kartus.

Kauno klinikų medikai D.Liaukevičienės anūkui diagnozavo net du sunkius apsigimimus, kuriuos, pasak jų, buvo galima pamatyti ir diagnozuoti jau tuomet, kai vaisiui buvo 10-12 savaičių, t.y. pačioje nėštumo pradžioje. Įstatymai tokiu atveju numato galimybę nutraukti nėštumą.

Jauna moteris pastojusi lankėsi pas UAB „Lazdijų sveikatos centras“ ginekologę – akušerę Stasę Barauskaitę. Gydytoja neslėpė, kad pirmakartės nėščiosios nėštumo pradžia jai kėlė abejonių dėl to, ar nėštumas vystosi gimdoje, todėl per dvi savaites jauną moterį net du kartus siuntė ultragarsiniam tyrimui į Lazdijų ligoninę. Echoskopu moterį tyrė ilgametę darbo praktiką turintis Akušerijos skyriaus vedėjas Vytautas Tutlys. 

Iš viso buvo atlikti šeši tokie tyrimai, nors, pasak V.Tutlio, paprastai nėščiosioms jų būna atliekami du. „Kiekvienu atveju nėščioji turėdavo ją siuntusios gydytojos siuntimą. Mano pareiga – suteikti paslaugą, aš tą ir atlikau. Jokių galimų vaisiaus patologijos požymių nepastebėjau iki pat to momento, kai moteris, suėjus gimdymo terminui, apsilankė skyriuje. Tuomet tyrimo metu pastebėjau vandenligės požymius ir pacientę išsiunčiau į Kauno klinikas“, - sakė V.Tutlys. Medikas neabejoja, kad liga išsivystė nėštumo pabaigoje, nes ankstesni tyrimai nerodė jokių galimų patologijų. „Jeigu ji būtų buvusi, būčiau pamatęs“, - įsitikinęs akušeris-ginekologas. 

Lazdijų ligoninės vyr. gydytojas Vitas Šimkonis teigė galįs tik užjausti jaunus tėvelius ir jų artimuosius dėl tokios ištikusios nelaimės. „Net ir kvalifikuočiausi gydytojai, moderniausia aparatūra negali numatyti rizikos vaisiaus apsigimimui. Tiesiog tai yra gamtos ar likimo skirta, ir medikai čia – ne visagaliai“, - sakė Lazdijų ligoninės vadovas. Jis tvirtino neabejojantis nei S.Barauskaitės, nei, juo labiau, V.Tutlio kvalifikacija ir tikino gydytojų darbo broko ar nekompetencijos neįžvelgiąs. V.Šimkonis pripažįsta, kad bendrai Lazdijų rajone dirbančių akušerių amžius yra pakankamai solidus, tačiau nemano, jog tai – kliūtis dirbti su naujos kartos medicinine įranga. „Veikiau atvirkščiai – ilgametė praktika turi neįkainojamų pliusų darbe“, - įsitikinęs V.Šimkonis. 

Tačiau neįgalų vaiką pagimdžiusios gimdyvės motina įtaria, kad apsigimimus anūkui galėjo sukelti šalutinis - radiacinis echoskopo poveikis. Neva tą galimybę svarsto ir Kauno medikai. Tačiau Lazdijų gydytojai atmeta tokias prielaidas – pasak jų, šis tyrimas yra vienas saugiausių. Beveik neabejojama, kad tirti šį atvejį turės medicinos auditoriai – gimdyvės artimieji ketina kreiptis į teismą, kad būtų nubausti atsakingi Lazdijų medikai, kurie, pasak jų, suteikė būsimai mamai nekokybiškas paslaugas.

Auditoriams gali tekti susidomėti ir dar vienu Lazdijų ligoninės medikų darbo atveju, kai po apendicito operacijos, dėl, velionio artimųjų teigimu, netinkamo gydymo nuo kilusių komplikacijų mirė šešiasdešimtmetis Veisiejų miesto gyventojas Zenius Vitas Sukackas. Velionio dukra Erika Petrauskienė įsitikinusi, kad jeigu tėtį gydę gydytojai chirurgai Arvydas Mazurkevičius ir Juozas Patašius būtų laiku diagnozavę ligą ir po operacijos tinkamai pritaikę medikamentinį gydymą, nelaimės būtų išvengta.

„Aš penktadienį nuo ryto žadu laukti sveikatos viceministrės prie Lazdijų ligoninės durų. Ji išgirs mano prašymą. Aš paprašysiu, kad jie ten, Vilniuje, gelbėtų ne pelningas Lazdijų daktarų darbo vietas, o mus, gyvus žmones, kuriems yra iškilęs didelis pavojus būti numarintiems“, - ašarų prie ką tik supilto kapo nepajėgė sulaikyti jauna moteris.

Pasak E.Petrauskienės, jos tėtis ištisą savaitę kone kasdien lankėsi Lazdijų savivaldybei priklausančios įstaigos „Lazdijų rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ Veisiejų ambulatorijoje. Nors kraujo tyrimai rodė esamą uždegimą, ligonis skundėsi skausmu šone, kirkšnyje, tačiau pirmą kartą ultragarsinį tyrimą chirurgas A.Mazurkevičius atliko tik po savaitės kasdienių vizitų į ambulatoriją. „Ir iš karto pasakė, kad greičiausiai bus ūmus apendicitas, išrašė siuntimą į Lazdijų ligoninę“, - pasakojo tėvo netekusi veisiejiškė. 

Tą pačią dieną Z.Sukackas buvo operuotas. Jį operavo Chirurgijos skyriaus vedėjas J.Patašius. Kalbintas Lazdijų ligoninės vadovas, aukščiausios kategorijos chirurgo licenciją turintis V.Šimkonis neslėpė, kodėl iš pažiūros tokia paprasta operacija, kaip apendicitas, baigėsi tragiškai.

„Apendicitas – kaip chameleonas, niekada nežinai, kokių komplikacijų tikėtis. Šiuo atveju, ligonis pas mus pateko pavėluotai, liga buvo stipriai uždelsta. Po operacijos pacientas buvo gydytas reanimacijos, vėliau – chirurgijos skyriuje, po to, artimųjų pageidavimu, išvežtas į Vilniaus Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos skyrių“, - sakė V.Šimkonis. 

Vilniuje 60-metis Z.Sukackas mirė po dviejų parų, taip ir nesulaukęs kitą dieną planuoto magnetinio rezonanso tyrimo. Mirties priežastis – plaučių arterijos embolija. Kalbinti medikai sutinka, kad krešulys galėjo susiformuoti dėl kilusių pooperacinių komplikacijų.

„Tėtis tris savaites po operacijos buvo gydomas gydytojo J.Patašiaus. tačiau mes, kasdien jį lankantys artimieji, matėme, kad jo sveikata eina ne geryn, bet prastyn. O daktaras pats stebėjosi, ko žaizda negyja, ko iš jos pūliai eina, temperatūra nekrenta. Ateina į palatą, būdavo, ir sako, na, Sukackas, nevalgykit, važiuosim į operacinę, prasiardysim jus ir žiūrėsim, kas ten yra. Ir taip vos ne kasdien tris savaites! Įsivaizduojate – prasiardysim, tarsi ne žmogų, o kokį pelų maišą!“ – medikų etika baisėjosi E.Petrauskienė.

„Gal pritrūko kontakto su ligonio artimaisiais, gal gydytojas nepakankamai paaiškino, kokios gali būti komplikacijos, todėl tas netekties šokas toks ir didelis“, - gynė pavaldinį J.Patašių V.Šimkonis. 

Po mirties velionio artimuosius šokiravo Vilniaus medikų radinys: išoperuotoje žaizdoje buvo paliktas didelis marlės audinio gabalas. Ar galėjo jis tapti pūlingo absceso pilve, kuris, pasak patanatomų, ir buvo mirtį sukėlusios ligos priežastis? Vilniaus medikai E.Petrauskienei neatmetė tokios galimybės. Tuo įsitikinusi ir moteris.

Pasak jos, Lazdijuose, tą neva jai pačiai asmeniškai po tėčio mirties pripažinęs ir pats J.Patašius, Z.Sukackui nebuvo skirta kraują skystinančių preparatų, nors toks gydymas po operacijos – būtinas. Šiuos vaistus paskyrė tik Santariškių klinikose.

Tačiau Lazdijų ligoninės vadovas V.Šimkonis turi kitą pateisinimą pilve rastam marlės audeklui: neva tai – setoninis tvarstis, kuris įvedamas į pūlingą žaizdą ir keičiamas periodiškai, kai prisitraukia pūlingų žaizdos išskyrų. Anot V.Šimkonio, chirurgai kartais taiko šį metodą vietoj drenažinio pūlių šalinimo iš probleminės žaizdos. Tačiau, pasak E.Petrauskienės, jos tėčiui buvo taikytas ir drenažinis pūlių surinkimas, tik drenus J.Patašius iš žaizdos išėmė po operacijos praėjus vos kelioms dienoms.

„Aš žinau, kad kaltų mes nerasime – medikų klanas savus gins iš paskutiniųjų. Kiek mūsų tokių, nukentėjusių nuo Lazdijų medikų nekompetencijos?! Dabar kaltas mano tėtis, kad nesuprato, jog jam apendicitas ir nepasakė daktarui, ką šis turi daryti? Ar ta jauna mama, kuri sąžiningai gulėsi po echoskopu tiek kartų, kiek ją siuntė abejojanti ginekologė? Kada pagaliau mūsų valdžia baigs žiūrėti tik kaip išsaugoti pelningas daktarų darbo vietas ir pripažins, kad mūsų rajone trūksta kvalifikuotų, jaunų medicinos specialistų? Kada juos privilios į mūsų medicinos įstaigas?“ – retoriškai klausė tėvo netekusi jauna moteris. 

Lazdijų rajono savivaldybės gydytoja Lina Džiaukštienė pripažįsta, kad rajone trūksta medikų – ginekologų, chirurgų, o esami dirba dideliais krūviais. Gydytoja sakė nuolat skelbianti apie galimybę tokiems specialistams įsidarbinti Lazdijuose, tačiau tokių atsiranda vos vienas kitas per metus, o ir tie patys, padirbę keletą mėnesių, išvyksta į perspektyvesnius, didesnius miestus ar užsienio šalis.

Tačiau gydytoja – sąmoningai ar ne – neatsakė į klausimą, kiek tiesos yra kalbose, kad jauni specialistai Lazdijų rajone neužsibūna ne dėl prastų darbo sąlygų, o dėl slogios atmosferos kolektyve, kai neva garbingesnio amžiaus kolegos į jauną perspektyvų specialistą žiūri kaip į konkurentą, kuris taikosi į jo vietą? Lazdijų rajonas šalies mastu išsiskiria jau vien tuo, kad čia iš 25 rajono savivaldybės tarybos narių net 9 yra medikai.

Z.Sukacką operavęs J.Patašius yra Lazdijų rajono savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto narys. Šio gydytojo žmona Leonora Patašienė dirba Lazdijų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro, kuriam pavaldi Veisiejų ambulatorija, vyriausia gydytoja. Savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Aldona Šerėnienė dirba Lazdijų ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėja, šio komiteto narė Janina Ražukienė – Veisiejų ambulatorijos slaugytoja, dar vienas narys Jonas Edvardas Juodis – UAB „Lazdijų sveikatos centras“ chirurgas. Šio centro vyr. gydytojo pavaduotoja dirba Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narė Virginija Venckuvienė.