Už pinigus atsisakyti inksto pasiryžę žmonės žino, kad prekyba organais Lietuvoje nelegali, tačiau viliasi, kad tas, kam reikia inksto, sugalvos kaip apeiti įstatymus. Tik čia įstatymų apeiti nepavyks. Medikai teigia, kad giminystės ryšiais nesusijusio asmens inksto persodinti tiesiog neįmanoma, mat transplantacijos niekaip nenuslėpsi. Metų metus inksto laukiantys žmonės tokiais betiksliais pasiūlymais piktinasi. Pasak jų, tai pasityčiojimas iš jų, laukiančiųjų.
Prispausti skolų ar netekę darbo, žmonės įvairiais būdais ieško pajamų. Tai galima pamatyti ir panaršius internete. Vieni parduoda automobilį, kiti – nekilnojamąjį turtą, treti – savo paslaugas. Yra ir tokių, kurie pasiryžę parduoti ir dalį savęs. Internete galima rasti ne vienetus, o dešimtis skelbimų, kur žmonės skelbia parduodantys savo inkstą.
Tokį skelbimą internete patalpino ir prisistatyti nenorėjęs vilnietis. Jaunas vyras pasakoja, kad darbo neranda jau pusę metų, o pečius slegia skolų našta. Vienintelė išeitis, pasak vilniečio, už 100 tūkst. parduoti inkstą. Pasak jo, jau buvo ir susidomėjusių žmonių, tik siūlė per mažai – 20-40 tūkstančių. Tiesa, prekyba organais Lietuvoje nelegali. Jis tai žino, tačiau vis tiek viliasi apeiti įstatymus.
„Jeigu žmogus skambina, aš manau, žino, ką ir kaip darys. Ir visų pirma žino, kad tai nelegalu ir visa tai bus daroma nelegaliai. Jau prieš tai pagalvoja prieš darydamas. O kaip jūs manote, ar pavyktų? O ko Lietuvoje nėra neįmanomo? Viskas įmanoma. Jeigu dabar atsirastų darbas, kurį dirbdamas, kurį dirbdamas galėčiau padengti skolas, be abejo, to viso reikalo atsisakyčiau, bet dabar nematau kitos išeities“, - kalbėjo bedarbis vilnietis.
Panašiai galvoja ir šiaulietis Viktoras, patiriantis finansinių sunkumų ir internete siūlantis parduoti savo inkstą už 200 tūkstančių litų.
„Tai dabar laukt už dyką, jei žmogus gali pasiskambint ir už pinigus įsigyt. O kodėl ne? Vat tas Lietuvoje yra uždrausta, čia žmogui tas pats, kad padovanot gyvenimą. Koks skirtumas, žmogus jam pinigus už tai, jis puikiai gyvens su vienu. Čia ta suma 200 ar 100 tūkst. Čia žmogaus gyvybės kaina“, - argumentus žėrė šiaulietis Viktoras.
Tokius skelbimus skaito ir tie, kurie metų metus laukia tinkamo inkstų donoro. Tačiau į juos nereaguoja, net ir turėdami šimtus tūkstančių litų, mat organų pardavimas tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje ne tik nelegalus, bet ir apskritai neįmanomas. Mediciną baigusi Edita jau kelerius metus žinojo, kad jai reikės persodinti inkstą.
Penkis mėnesius merginai dirbtinis inkstas valo kraują. Ir ji nežino, kiek dar reikės triskart per savaitę po keturias valandas gulėti prijungtai prie aparato, mat artimųjų inkstai Editai netinka. Jai tenka laukti tinkamo donoro, o visi internete siūlantys parduoti dalį savęs ją žeidžia.
„Tiesiog gaila, kad žmonės nežino, trūksta jiems žinių apie donorystę. Tokiu būdu tiesiog nori užsidirbti. Tai toks kaip ir pasityčiojimas iš mūsų sergančių žmonių“, - pasipiktinimo neslėpė Edita.
Pagal Lietuvos įstatymus, gyvas organų donoras gali būti tik artimas giminaitis ar sutuoktinis. Svetimų žmonių organai su jų pačių ar artimųjų sutikimu paimami tik po mirties. Inksto laukianti mergina baiminasi, kad jei būtų leista parduoti organus, nebeliktų savanoriškų donorų, o retas sergantysis galėtų sumokėti šimtatūkstantinę sumą už inkstą. Transplantacijos biuro direktorė teigia, kad jokia transplantacija negali būti atlikta slapta, be biuro žinios. Be to, visame procese dalyvauja iki šimto žmonių, visi potencialūs donorai, visos operacijos yra registruojami specialiame registre.
„Procesas yra labai sudėtingas. Tiek gyvam donorui, tiek recipientui reikalingas didelis kiekis tyrimų. Būtina ištirti ir recipientą, tą, kuris gaus organus, ir donorą. Tai galima padaryti tik stacionare. Ir žinoma pati transplantacijos operacija yra labai sudėtinga“, - teigė Nacionalinio transplantacijos biuro direktorė Asta Kubilienė.
Inkstų ligomis sergančius, laukiančius inksto donoro ar jau transplantuotus žmones vienijančios asociacijos prezidentė pastebi, kad šiuo metu padaugėjo žmonių, siūlančių parduoti savo inkstą. Ji pati sulaukė ne vieno skambučio su tokiu pasiūlymu.
Viena vidutinio amžiaus moteris telefonu primygtinai tikino esanti sveika ir siūlė susitikti, mat pasiėmusi paskolą iš banko ir jai reikia pinigų. Pati jau 25-erius metus su persodintu inkstu gyvenanti Ugnė Šakūnienė piktinasi tokiais skambučiais, nes žmonės skambina patys nesuprasdami koks betikslis jų pasiūlymas.
„Ta moteriškė užtikrinta, kad „aš esu labai sveika“. Tai čia jai taip atrodo, ištirs gydytojai ir paaiškės, kad netinka tas jos inkstas niekam. Ir be to, kam jinai siūlys? Šiuo metu Lietuvoje laukiančių inksto yra apie 250 – 300 turbūt. Tai kaip jinai per tuos žmones eis ir susiras. Jinai mano, kad bet kuriam arba kad tik kraujo grupės užtenka? Nieko panašaus. Vidutiniškai, radau tokią informaciją, inkstas tinka vienam iš 600“, - sakė Ugnė Šakūnienė, Nefrologinių ligonių asociacijos „Gyvastis“ prezidentė.
Atsakomybė už siekį parduoti savo organą Lietuvoje nėra numatyta. Pagal baudžiamąjį kodeksą laisvės atėmimu iki gyvos galvos gali būti baudžiamas žmogus, nužudęs kitą žmogų, siekdamas įgyti jo organą ar audinį transplantavimui. Jei to siekiant žmogus sužalojamas, numatyta bausmė iki dvylikos metų laisvės atėmimo.
„Kiekvienas žmogus yra savo kūno šeimininkas ir jis pirmiausia sprendžia, kas jam yra priimtina. Na, o po to visos kitos aplinkybės, kaip pavyzdžiui, prekyba žmonėmis, objektas yra žmogaus laisvės ribojimas, žmogaus laisvė, jeigu kito žmogaus yra įtaka ir kitas nori pasipelnyti įgydamas nukentėjusio organą, audinį ar ląstelę, tada yra ir atsakomybė“, - teigė Reda Sirgedienė, Kriminalinės policijos biuro Prekybos žmonėmis tyrimo sk. Viršininkė.
Transplantacijos biuro duomenimis, šiuo metu inksto laukia 222 žmonės. Potencialų donorų yra 81. Šiais metais 70-čiai pacientų buvo persodinti jau mirusio donoro inkstai. Gyvo donoro inkstai persodinti 9 žmonėms.