Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjungos valdybos pirmininkas,
žurnalistas Tadas Jačiauskas ketvirtadienį per spaudos konferenciją
Seime pusiau juokais paminėjo, kad žodis „sklerozė“ visuomenėje dar
daug kam siejasi su senatve. Jaunas guvus vyras sako pats ne kartą
susidūręs su aplinkinių nuostaba, kai pripažindavo sergąs išsėtine
skleroze.
Jis nupiešė dvejopą sergančiojo išsėtine skleroze vaizdą,
viename - žmogus, kuris nepaeina, sėdi vežimėlyje, sunkiau valdo
rankas, serga depresija, viską užmiršta, yra nedarbingas, o jei ir
darbingas, tai prastas darbuotojas, kitame pacientas, kuris juda,
valdo rankas, jam negresia jokia depresija, yra darbingas ir turi
darbo.
„Tokia sergančiojo būsena priklauso ne tik nuo likimo, bet ir
laiku suteiktos gydytojų pagalbos ir tinkamų vaistų. Vaistų
Lietuvoje yra įvairių, tiesa, likusioje Europoje jų yra
įvairesnių“, - sakė T.Jačiauskas.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų
Neurologijos centro vadovas prof. Valmantas Budrys jam antrindamas
paminėjo, kad Lietuvoje kol kas nekompensuojamas tik vienas, pats
naujausias preparatas, skirtas pacientams, kuriems jau jokie kiti
vaistai nebepadeda. Gydytojas neslėpė, kad šis vaistas yra brangus.
Medikas pasidžiaugė, kad Lietuvoje yra viskas, ko reikia
diagnozuoti išsėtinę sklerozę. Duomenys apie sergančiuosius yra
kaupiami jau ne tik dviejuose pagrindiniuose centruose - Vilniaus
universiteto ligoninės Santariškių bei Kauno medicinos universiteto
Neurologijos klinikose, bet duomenų bazės jau atsiranda ir
regionuose. Jos yra svarbios, kad būtų galima prognozuoti, kiek
reikės lėšų vaistams, gydymui.
„Važiuoti gydytis ar kreiptis į kitas šalis nėra jokio
pagrindo“, - sakė prof. V.Budrys.
Santariškių klinikų Neurologijos centro vadovas pažymėjo, kad
išsėtinė sklerozė yra pačio darbingiausio, brandžiausio ir
kūrybingiausio amžiaus žmonių liga. Ja dažniausiai pradeda sirgti
žmonės 18-55 gyvenimo metais.
„Tai aukštai išsivysčiusių ir civilizuotų kraštų problema. Ji
liečia iš esmės visą Europą, Jungtines Valstijas, Kanadą, o kai
kuriose kitose šalyse, pavyzdžiui, Afrikoje, ji yra paplitusi
mažiau“, - sakė V.Budrys.
Lietuvoje įregistruota maždaug 3 tūkst. sergančių išsėtine
skleroze, bet manoma, kad dar trečdalis jų į medikus nesikreipė ir
nėra žinomi.
Europos išsėtinės sklerozės platformos pirmininko pavaduotojas Johnas Goldingas paminėjo, kad Lietuvoje, kaip ir
kitose Baltijos šalyse, pacientams ne tik yra menkos galimybės
gauti geriausius vaistus šiai ligai gydyti, bet ir nėra tinkamos
reabilitacijos. Tyrimų duomenimis, Lietuvoje tinkamą reabilitaciją
gauna tik maždaug trečdalis sergančiųjų išsėtine skleroze, Estijoje
- 5 proc., Latvijoje - 3 proc.
„Baltijos šalyse nėra specialių pensijų fondų sergantiesiems
išsėtine skleroze. O tai yra labai svarbu, nes jauni žmones yra
priversti dėl ligos anksti pasitraukti iš darbo rinkos. Taip pat
neužtikrinama paliatyvi slauga paskutinėmis gyvenimo akimirkomis“,
- sakė J.Goldingas.