Tyrimas atliktas remiantis 1319 internete užpildytų klausimynų. Tyrėjai respondentų ieškojo skelbdami nuorodas į klausimyną socialinių tinklų svetainėse. Žmonių buvo klausiama, kiek laiko jie naršo internete ir kokiu tikslu. Jie taip pat turėjo atsakyti į klausimus, kurių tikslas – nustatyti, ar jų nekamuoja depresija.
Išanalizavę atsakymus, tyrėjai nustatė, kad nedidelė dalis apklaustųjų turi neįveikiamą priklausomybę nuo interneto ir bando pakeisti bendravimą tikrame gyvenime pokalbių svetainėmis bei internetiniais socialiniais tinklais.
Iš viso 18 respondentų (1,2 proc. apklaustųjų) buvo priskirti internetoholikų kategorijai. Ši grupė gerokai daugiau laiko praleido naršydami pornografijos, azartinių žaidimų ir socialiniuose tinklapiuose.
Tyrimo vadovė Catriona Morrison konstatavo, kad internetas vaidina svarbų vaidmenį šiuolaikiniame gyvenime, tačiau jo naudą lydi ir tamsesnioji pusė: „Nors daugelis mūsų internetu naudojamės, kad apmokėtume sąskaitas, apsipirktume ir išsiųstume laiškus, nedidelei visuomenės daliai sunku apriboti internete praleidžiamą laiką – kartais tai net trukdo jų kasdieniam gyvenimui“.
Taip pat internetoholikai buvo kur kas labiau prislėgti nei likę respondentai. Pagal jų pateiktus atsakymus, psichologai jiems galėtų diagnozuoti vidutinę ar net sunkią depresiją.
„Mūsų tyrimas leidžia manyti, kad esama ryšio tarp basaikio naršymo internete ir depresijos, tačiau mes dar nežinome, kas būna pirmiau – ar prislėgti žmonės paguodos ieško internete, ar internetas sukelia depresiją“, - sako C.Morrison. - Dabar turime ištirti šį ryšį ir apgalvoti priežastingumą“.
Tačiau šio tyrimo kritikai sako, kad neįmanoma patikimai diagnozuoti priklausomybės nuo interneto, o ir respondentų atrankos būdas galėjo iškreipti rezultatus. Londono Karaliaus koledžo psichiatrijos instituto psichologas Vaughanas Bellas pastebi, kad internetoholikai pagal apibrėžimą yra emocinių problemų turintys žmonės, taigi tyrimo išvados nėra jokia staigmena.
Pasak V.Bello, ankstesni tyrimai leidžia manyti, kad depresijos kamuojami žmonės neretai paguodos ieško internete, o ne atvirkščiai: „Išties yra prislėgtų žmonių, kurie užsibūna internete ir apleidžia kitas gyvenimo sritis, tačiau lygiai taip pat yra tokių, kurie praleidžia per daug laiko priešais televizorių, apsistato knygomis arba apsipirkinėja iki nukritimo. Nėra jokių įrodymų, kad problema slypi pačiame internete“.
Psichinės sveikatos fondo vadovas Andrew McCullochas pažymi, kad internetas daugeliu atvejų gali netgi padėti: „Kol internetas leidžia užmegzti prasmingas draugystes ir gausinti socialinius ryšius, jis gali būti labai naudingas žmonių gyvenimams. Vis dėlto virtualus bendravimas neturėtų tapti socialinio gyvenimo realiame pasaulyje pakaitalu. Turėtume atkreipti dėmesį į šio tyrimo išvadas – jos rodo, kad reikia plačiau ištirti šią sritį“.
Psichinės sveikatos labdaros organizacijos „Mind“ atstovė Sophie Corlett sako: „Esama įrodymų, kad aktyvi veikla – tokia kaip sportas ir bendravimas su kitais žmonėmis akis į akį – padeda palaikyti gerą psichologinę sveikatą. Nors negalima teigti, kad besaikis naršymas internete sukelia psichologinių problemų, bet jei žmogus atsisako prasmingos draugystės ir bendravimo dėl virtualių kontaktų internete, tai gali neigiamai veikti jo psichologinę būseną“.