Tai rašoma Valstybinės ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių
infekcijų profilaktikos ir kontrolės 2010-2012 metų programos
projekte. Jame nurodoma, kad be minėtų miestų ŽIV itin paplitęs
laisvės atėmimo įstaigose - 2002 metais Alytaus pataisos namuose
ŽIV protrūkio metu virusu užsikrėtė 299 nuteistieji.
Sveikatos apsaugos ministerijos parengtame projekte, kurį
turėtų tvirtinti Vyriausybė, pabrėžiama, kad šiuo metu vykdomas
nuteistųjų švietimas ir dezinfekcinių priemonių prieinamumas
nėra pakankama priemonė ŽIV prevencijai.
Dokumente nurodoma, kad Lietuvoje daugėja užsikrėtusių ŽIV
gimdyvių, nors jos dėl ŽIV ir sifilio infekcijų tiriamos du
kartus. 2006 metais užsikrėtusių gimdyvių buvo 3, 2008 metais -
13.
1988-2008 metais Lietuvoje diagnozuotas 1401 ŽIV užsikrėtęs
asmuo, iš jų daugiau nei 200 sirgo AIDS. ŽIV užsikrėtusių vyrų
5 kartus daugiau nei moterų: atitinkamai 1183 ir 218.
Šiuo metu užsikrėtę asmenys yra gydomi Alytuje,
Druskininkuose, Kaune, Klaipėdoje, Mažeikiuose, Šiauliuose ir
Vilniuje, periodiškai - Kėdainiuose, Panevėžyje ir Visagine,
tačiau, anot programos rengėjų, Lietuvoje nėra išspręstas
laboratorinių tyrimų apmokėjimo klausimas.
„Gydomiems asmenims turi būti periodiškai atliekami
laboratoriniai tyrimai dėl gydymo veiksmingumo“, - BNS sakė
Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento
Visuomenės sveikatos strategijos skyriaus vedėjos pavaduotoja Loreta
Ašoklienė.
Pasak jos, šiuo metu tokiems tyrimams skiriamas papildomas
finansavimas pagal parengtas programas, o projekto rengėjai siekia,
kad būtų įtvirtinta nuolatinė finansavimo tvarka.
Jungtinių Tautų AIDS programos duomenimis, 2007 metų pabaigoje
pasaulyje gyveno 33 mln. užsikrėtusių ŽIV žmonių, nuo 1981 metų
nuo AIDS mirė daugiau kaip 25 mln. žmonių.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pirmasis ŽIV
infekcijos atvejis Lietuvoje diagnozuotas 1988 metais.
2005 metais Europos Komisijos užsakymu atliktas tyrimas parodė,
kad Lietuvoje vyrauja daug klaidingų įsitikinimų dėl užsikrėtimo
ŽIV būdų.
28 proc. apklaustų lietuvių manė, kad užsikrėti ŽIV galima
išgėrus iš stiklinės, kuria prieš tai naudojosi jau užsikrėtęs
arba AIDS sergantis žmogus. 18 proc. tikėjo, kad užsikrėsti galima
valgant viruso nešiotojo paruoštą maistą.
2 iš 10 apklaustų lietuvių manė, kad užsikrėsti įmanoma ir
spaudžiant ranką ŽIV nešiotojui.
Projekto rengėjų įsitikinimu, ŽIV užsikrėtusių asmenų
šeimos nariams ir lytiniams partneriams turėtų būti užtikrintas
nemokamas ŽIV testavimas, konsultavimas ir psichosocialinė pagalba.
Tuo tarpu dabar teikiama tik konsultacinio pobūdžio pagalba.