Apie maudynes eketėje – pokalbis su Lietuvos sveikatos sąjungos vadovu Dainiumi Kepeniu.
***
– Stebėdami jūsų maudynes žmonės nelieka abejingi. Vieni stebisi, kiti kvailina, kad lipant į ledinį vandenį, rizikuojama stipriai susirgti. Pasakykite sąžiningai, ar dažnai sveikuoliai serga?
– Per pastaruosius 20 metų į gydytojus aš pats kreipiausi tik du kartus. Pirmą kartą – kai statybose užlipau ant vinies ir išsigandau, kad nebūtų kraujo užkrėtimo. Antrą kartą medikų pagalbos teko prašyti, kai pjaudamas lentą nusipjoviau piršto galą. Tiesa, perlaikydamas vairuotojo teises dar kreipiausi dėl medicininės pažymos.
Į eketę mūsų niekas varyte nevaro, maratono bėgti, vegetariškai maitintis irgi neprivaloma. Juk ir į kalnus lipti niekas neverčia – žmonės ten eina savo noru.
Medikai jau sutaria, kad maudytis žiemos metu žmogaus sveikatai beveik nepavojinga.
Mes viską apgalvoję – pirmiausia kūną apšildome, po to ramiai niurktelime. Į ledinį vandenį nebūtina dažnai šokinėti, tačiau norint užsigrūdinti ir nesirgti peršalimo ligomis, reikia kasdien apsilieti šaltu vandeniu ar pasimėgauti šaltu dušu.
– Tačiau kalbama, kad po tokių maudynių vyrams atsiranda problemų dėl prostatos.
– Nesąmonė. Tyriausi savo prostatą – gydytojas pasakė, kad mano pavyzdį galima medicinos studentams rodyti. Jei norite žinoti, sveikuoliai serga vidutiniškai perpus mažiau už statistinį Lietuvos vidurkį.
Suskaičiavome per dvidešimt metų visų sveikuolių mokyklų absolventų ligonių kasoms paliktus pinigus – apie 15 mln. litų! Būtų įdomu sužinoti, kaip Sveikatos ministerija mūsų sutaupytus pinigus panaudoja.
Mums ne tas pats, kur tie pinigai nukeliauja. Juk mes patys rūpinamės savo sveikata. Tad atėjo metas peržiūrėti mokesčių mokėjimo tvarką. Jie turi būti diferencijuojami. Daugelis parametrų yra aplaidumo, o ne nelaimės išdava.
– Ar tiesa, kad Lietuvos sveikuolių sąjunga buvo kuriama iš beviltiškų ligonių, kurie sakė: „Pabandykime, juk blogiau, kaip dabar, yra tikrai nebus“?
– Prieš dvidešimt metų – 1990 m. – į pirmąją sveikuolių stovyklą susirinko apie 30 žmonių. Dabar Lietuvoje yra 60 sveikuolių klubų. Juose įregistruota apie 3 tūkst. žmonių. O sveikuolių mokyklas baigė dešimt kartų daugiau žmonių.
Pamenu, kai pirmą kartą susirinkome Nemenčinėje prie Balžio ežero, buvo ruduo. Spalio pradžia, oras nešaltas, tačiau pakankamai vėsus pliuškentis ežere.
Dauguma atvažiavusių žmonių buvo ligoti, išvarginti gydymo. Kiti atėjo paskutinės vilties ieškoti. Nė vienas nežinojo, kas jų laukia.
– Ar anuomet jūsų eksperimentą stebėjo medikai?
– Kad kas blogo neatsitiktų, atvykusius paskutinės vilties ieškoti lietuvius anuomet stebėjo garsi gydytoja ir sveikuolė iš Maskvos Galina Šatalova bei keli specialistai iš Peterburgo. Mat Rusijoje sveikuolių judėjimas turi ilgaamžiškas tradicijas, labiau patyrusių pasekėjų.
Sveikatos idėjos pas mus atėjo iš praeities, nuo Vydūno laikų. Tad beliko sujungti Rytų bei Vakarų šalių patirtį ir sudaryti savo programą.
Kruopos, daržovės, vaisiai ir kitoks termiškai neapdorotas maistas iš pradžių daugeliui žmonių nekėlė susižavėjimo – vien tik juoką. Tačiau dėl sveikatos jie it paukščiai lesdavo tuos grūdus. Kiti, prižiūrimi medikų, pasirinko kelių dienų bado dietą, užsiiminėdavo joga, kvėpavimo pratimais, lauke darydavo rytinę mankštą, bėgiodavo krosus ir maudydavosi ežere.
Po trijų savaičių tokių eksperimentų, mūsų nuostabai, niekas nesusirgo. Dauguma žmonių akcentavo ne tik maudynes šaltame vandenyje, griežtą vegetarišką maistą, bet nemažai kalbėjo apie savo dvasinius pasikeitimus ir tikėjimo atradimus.
Matyti tokias dvasines permainas man tikrai buvo labai neįprasta. Juk anuomet buvau valstybės tarnautojas, Kūno kultūros ir sporto komiteto valdybos viršininkas.
– Kiek metų jauniausiam Lietuvos ruoniui?
– Gerai pamenu, kad praėjus ketveriems metams, 1994-ųjų žiemą į Baltijos bangas panėrė 1680 žmonių.
Mažiausiai mergaitei anuomet buvo 5 mėnesiai ir 17 parų. Į Baltijos bangas ji panėrė kartu su tėčiu mediku iš Plungės Rolandu Dėdinu.
Neseniai sutikau tą mergaitę Plungėje. Sako: „Sveiki, tai aš, ta pati Barbora, man tuoj septyniolika sukaks“.
Per dvidešimt metų jaunoji ruoniukų karta užaugo. Dabar kartu su tėvais į ruoniukų mokyklas grūdintis ateina vaikščioti vos išmokusių mažylių.
– Koks klubo įžymybės, vyriausio sveikuolio Prano Skersio likimas?
– Jis nugyveno beveik iki 102 metų. Manau, būtų dar ilgiau gyvenęs, jeigu ne tas nelaimingas atsitikimas.
Kai P.Skersis važiavo į ruonių maudynes Vilniuje, jam buvo 101 metai. Troleibusas stipriai trūktelėjo iš vietos, diedukas pargriuvo, susilaužė dubens kaulus. Vairuotojas jį ištraukė, paguldė ant suolo. Žmogus pora valandų laukė pagalbos.
Nuo tos dienos Pranas dar gyveno vienerius metus ir į ruonių šventę Palangoje buvo atvykęs. Po savaitės garbiam vilniečiui būtų sukakę 102 metai.
Pranas buvo reto žvalumo vyras, puikiai jautėsi, ne kartą laimėjo Prezidento taurę, savo amžiaus grupėje buvo nepralenkiamas.